Ar kada nors buvote tokioje situacijoje, kai troškote visiškai išnykti? Taip, taip! Tiesiog dingti… Bet palaukite, o kas, jei iš tikrųjų savo širdyje tokiose situacijose trokštate ne išnykti, o būti pastebėtu? Būti atrastu ir jaukiai apgaubtu šiltu, mylinčiu, palaikančiu glėbiu?
Manau, bet kuris patyrė šią būseną, ir meluoja sau tie, jei sako, kad niekad tokių norų nebuvo. Gyvenime pasitaiko atvejų, kai mus užklumpa netikėti iššūkiai ir trokštame kuo greičiau išnešti savo kailį. Tačiau iš esmės mūsų siela trokšta ryšio. Mes trokštame autentiškų apkabinimų, kurie nuramina mus, kad šiuo kartais chaotišku keliu einame ne vieni.
Kai kyla noras išnykti ar prasmegti, atsispirkite norui slėptis tamsoje. Vietoj to ištieskite ranką. Leiskite kam nors prisiliesti. Patikėkit manimi, kažkas laukia, kad jus atrastų, pastebėtų ir pasiūlytų apkabinimą, kurio galbūt net nesuvokiate, kad jums reikia.
Ir jei negalite iš karto rasti to ypatingo žmogaus, būkite tuo ypatingu žmogumi sau. Apkabinkite save ir priminkite sau, kad esate verti meilės ir palaikymo jausmo.
Prašau, nepamirškite, kad normalu kartais jaustis sutrikusiems. Tačiau visada atminkite, kad niekada nesate vieni. Nagi, smakrą aukštyn, pečius atgal ir leidžiamės į šią kelionę kartu.
