fbpx

JŪS PILNATVĖJE

pilnatve

Daugelis mūsų rūpesčių, ypač susijusių su pinigais ir santykiais, kyla iš dviejų pagrindinių pasąmonės baimių:

1. Aš nesu pilnatvėje
2. Aš nebūsiu pilnatvėje ateityje.

Ir iš tikrųjų šios baimės pasąmonės gelmėje turi vieną šaknį – visų baimių baimę: Manęs nepalaikys gyvenimas.

Kiekvienas iš mūsų turi vidinį vaiką, kuris žino, kad jis (ji) negali būti tėtis/mama sau. Jis nesijaučia vientisas ir nežino, kaip padaryti pačiam save vientisu. Jam trūksta jėgų papildyti save, palaikyti save, patenkinti savo poreikius. Šis vaikas remiasi didelėmis ir paslaptingomis jėgomis, esančiomis kažkur išorėje, atsakingomis už jo egzistavimą. Galbūt tai yra gilus kūniškas prisiminimas iš vaikystės: baimė būti apleistam, baimė prarasti palaikymą didžiulėje Visatoje: „Aš nesu pilnatvėje ir nebūsiu tokiu … ir aš mirsiu“.

Nenuostabu, kad priklausome nuo pinigų, turto, žmonių. Nenuostabu, kad kartais mes jaučiamės tokie neramūs, mums net nepatogu savo kūne. Mes bėgame nuo mirties ir praradimo baimės.

Dėl to, mes dažnai nesąmoningai tikime, kad turime ir toliau būti didesniais, turėti daugiau ir būti bei turėti vis daugiau ir daugiau … tik tam, kad išgyventume. Jei sustosime, jei būsime ramybėje, nors trumpam, „parama“ išnyks. Mes mirsime. Mes mirsime psichologiškai, net fiziškai.

Atrodo, kad neįmanoma atsikratyti šios pasąmonėje nusėdusios apleistumo, prarastumo ir neužtikrintumo atminties. Negalime sunaikinti mumyse esančio vaiko ir to nenorime! Bet į šiuos senus jausmus galime naudodami ThetaHealing kreiptis su meile, gerumu ir atjauta. Mes galime smalsiai atkreipti dėmesį į šias savo dalis, kuriose glūdi baimė, nerimas, nesaugumas. Iš tikrųjų suteikti šioms dalims palaikymo jausmą, kurio jos laukė. Paglostyti jas mylinčiomis rankomis, mintimis, žodžiais. Leisti joms žinoti, kad jos yra … palaikomos. Kad jos saugios. Kad jos nėra klaidos.

Jūs esate pilnatvėje ir jūs turite pakankamai visko kiekvienoje savo gyvenimo akimirkoje. Ši „nesėkmės“, „nepalaikymo“ baimė nebeturėtų valdyti jūsų gyvenimo. Įkvėpdami pajuskite, kaip pilvas išsipučia ir subliūkšta. Pajuskite, kaip Žemė jus laiko, pajuskite saulę ant veido, gyvos dienos garsus. Pajuskite stuburo paramą. Pajuskite kaip galvą palaiko pečiai. Ir visi paukščiai, ir dievai, ir jų angelai dainuoja jums. Jūs gyvenate apsupti didžiulio palaikymo. Jūs gyvenate gausoje, visada, nesvarbu, kiek turite pinigų, nesvarbu, ar pasaulis jus įvertina ar ne. Jūs esate pilnatvėje, ir jums visko pakanka.

Iki šiol jūsų protas sukosi apie ateitį ar praeitį, bet dabar jūs grįžtate namo – į čia ir dabar.

su meile
Inga Heron

UŽSISAKYTI NAUJIENLAIŠKĮ