Kai kurie žmonės mano, kad nesėkmė tai – dirbti pardavėju, kiemo prižiūrėtoju ar gyventi su tėvais sulaukus 40 metų. Arba būnant 45-erių likti vienai be vyro ir vaikų, apsuptai kačių.
O iš tikrųjų nesėkmė atrodo šiek tiek kitaip:
– Tai nei dienos negyventi taip, kaip norite.
– Tekėti už protingiausio, perspektyviausio ir gražiausio, bet nė lašo jo nemylėti.
– Tai dirbti prestižiškiausiame darbe, bet jo neapkęsti.
– Tai kasdien skaičiuoti kalorijas, ir bandyti „įsisprausti“ ne į savo kūną.
– Tai visa gyvenimą svajoti parašyti nuotykių romaną, bet bijoti jį net pradėti rašyti.
– Tai gyventi su labiausiai mylinčiu, supratingiausiu, maloniausiu ir rūpestingiausiu, tačiau svajoti apie kaimyną.
– Tai užsiimti seksu ne iš aistros, o iš pareigos jausmo.
– Svajoti suvalgyti kruasaną vartant mylimą žurnalą, bet vietoj to susikišti į save greitai paruošiamą košę ir “išdegusiomis akimis” sėsti už vairo.
– Kiekvieną dieną svajoti apie globalius pokyčius, tačiau nieko dėl to nedaryti.
Štai, ką aš vadinu nesėkme.
Inga Heron
