Vienas žmogus po keturiais džiugiais įrašais jau spėjo palikti aibę piktų komentarų, kuriuose jis vienas geras, o likusieji negali pasiekti jo genialumo…
Kitas – ant puodžiaus rato nužiedė nuostabų dubenį, iš kurio spinduliais sklinda jo malonių ir talentingų rankų saulė…
Trečiasis – nufotografavo nuostabią aušrą ją įsimylėjusiomis menininko akimis…
Ketvirtasis – pasiskundė visa pasaulio neteisybe, kuri apdovanojo visus, išskyrus jį…
Penktasis – išsimaudė upėje…
Šeštasis – pabudino šeimą įprastoje tironijoje ir netgi pasigyrė visiems socialiniuose tinkluose, kaip gerai jam sekasi – budinti artimuosius …
Septintasis – paruošė nuostabius pusryčius artimiesiems …
Aštuntasis – suspėjo sunaikinti …
Devintasis – suspėjo sukurti …
Ir jau visi įrašę kažkokį rytinį veiksmą į savo gyvenimo drobę, kuriame ją toliau…
Vieni laukdami geresnių laikų, o kiti gyvendami dabar…Kai kurie vis prašydami meilės iš Visatos, o kiti ją puoselėdami savyje …Vieni bėgame siekdami rezultatų, kiti mėgaujamės procesais…Vieni plušame bandydami palaužti artimuosius, kiti – dėl savęs priėmimo laimės…Vieni panyrame į idealumo isteriją, kiti į netobulumo išmintį…Vieni į negavimo neurozę, kiti į dėkingumą esamam…Vieni atsiduodame mirties baimei, kiti – gyvenimo džiaugsmui…Aš nevertinu, kas geriau, o kas blogiau…
Tegul kiekvienas pasirenka pats… Ir tegul pasirinkimas atitinka kiekvieno iš mūsų turinį …
Palinkėsiu tik Tikrosios laimės kiekvienam kuriant tą autentišką savojo gyvenimo drobę…Juk būtent jos spalvų mes visi ir trokštame.
Inga Heron
