Jaučiate vidinį kvietimą eiti dvasiniu keliu, bet nežinote, kaip tai pradėti daryti?
O gal jums dar neaišku, kas yra tas „ėjimas dvasiniu keliu“?
Pradžioje viskas gali atrodyti kaip maišalynė. Knygynuose lentynos lūžta nuo dvasinės literatūros. Kiekviena knyga siūlo savo dvasines praktikas. Ech… O dar pasiklausus dvasingų žmonių, kiekvienas yra įsitikinęs, kad jo pasirinktas kelias yra pats geriausias ir, žinoma, tą ir rekomenduoja.
Kai kam ėjimas dvasiniu keliu siejasi su religija. Kai kam su šamaniškomis patirtimis su išėjimu iš kūno ir narkotinėmis medžiagomis. Kiekvienam savas kelias. Svarbu tik suprasti, kad dvasingumas nebūtinai turi būti susijęs su religija. Tam, kad eiti dvasiniu keliu, galima rinktis vieną iš religijų, bet tai visai nebūtina. Netgi nebūtina pasirinkti Dievo, kuriuo tikėsite. Netgi nebūtina išvis tikėti į Dievą.
Man asmeniškai ėjimas dvasinio augimo keliu yra kasdienis gyvenimas sekat savo mintis, veiksmus, įvykius ir iškart apmąstant kokios čia pamokos man ateina, ko aš čia galiu išmokti, kaip ateityje kažką darysiu kitaip. Iki mažiausių smulkmenų. Pvz. šiąnakt sapnavau kelis sapnus ir net du iš jų man pasirodė reikšmingi. Pasigilinau į juos ir atradau du tobulintinus momentus savo gyvenime.
Vienas iš aspektų, padedantis pasirinkti dvasinį kelią yra tai, kaip mes suvokiame jo tikslą – „nušvitimą“. Kai kam gal tai begalinė nirvana, meditacijos atsiskyrus nuo pasaulio arba nepatyrimas nei vienos sunkios emocijos.
Man „nušvitimas“ nėra kažkokio galutinio būvio pasiekimas. Mano tikslas yra sąmoningai gyventi kasdienybėje, suprantant, kad viskas yra svarbu kas nutinka, viskas yra ne veltui ir visame kame yra prasmė. Todėl kiekviena gyvenimo smulkmena verta dėmesio ir analizės.
Grįžtant prie jums tinkamo kelio pasirinkimo, manau, kad tinkamiausias kelias yra tas, kurį atliepia širdis. Jei klausant apie kažką arba skaitant apie kažkokį kelią, praktikas jums vidinis žinojimas sako „taip, taip, va būtent taip ir yra“ ir jūs tarsi pradedate atsiminti kažką, tai greičiausiai ir bus tinkamas kelias. Eikite juo, bet neprisiriškite. Ateityje jūs galite išaugti senus marškinius ir kai jums labiau pradės tikti kiti, drąsiai palikite senus ir apsivilkite naujuosius, kurie labiau prie širdies.
Jei eigoje jums išsigrynins konkretūs klausimai, tiesiog užduokite juos SAU. Ir po neilgo laiko jums ateis atsakymas. Viduje pajusite, kad turite teisingą atsakymą.
Kažkada besirengdamas susitikimui su vienu dvasiniu autoritetu, galvojau, ko aš jos paklausiu? Tik sugalvodavau svarbų klausimą, ir iškart ateidavo atsakymas. Taip ir nuėjau į susitikimą „tuščiomis rankomis“ 
Nebūtinai visi atsakymai ateis kaip žinojimas. Kartais jums atsakymą atneš netrukus sutiktas žmogus ar į rankas papuolusi knyga. O gal net šis įrašas kažkam atnešė atsakymą į klausimą, kurį vakar uždavėte sau?
Drąsiai kelkite klausimus, drąsiai atsiriškite nuo senų „įsikaltų“ normų, papročių, kuriuos jau jaučiatės išaugę.
Vladas Sapranavičius
