Žmonės dažnai manęs klausia: ‘Inga, kaip pasiekti savo didžiausius gyvenimo tikslus? Nuo ko pradėti?’ Mano atsakymas paprastas: įsivaizduok horizontą be krašto ir judėk link jo.
Taip, taip: įsivaizduok akimirkai – begalinį horizontą, nusidriekusį prieš tave, neribotą, nesibaigiantį, amžiną, kaip šis su penkiomis aukščiausiomis pasaulio viršūnėmis. Tai ir yra tavo didžiausias gyvenimo tikslas. Tai nėra galutinė stotelė ar taškas žemėlapyje. Tai kryptis, šauksmas, magnetinis traukos taškas, kviečiantis siekti kažko didesnio nei tu pats.
Bet štai kur esmė: dauguma žmonių nejuda link savo horizonto. Jie dvejoja. Jie žiūri žemyn, bijodami suklupti už mažų akmenukų. Jie galvoja apie visus įmanomus nesėkmės scenarijus, užuot sutelkę dėmesį į begalines galimybes, kurios jų laukia.
Leisk man pasakyti tau štai ką: tavo horizontas niekada nepriartės, jei nepradėsi eiti. Esmė ne tame, kad turi žinoti kiekvieną kelionės žingsnį; esmė tame, kad teks pasitikėti tuo, jog kiekvienas žingsnis atvers kitą. Esmė yra judėti pirmyn – net jei bijai, net jei kelias dar nėra aiškus.
Paklausk savęs: Koks yra mano horizontas? Koks tas didžiulis, drąsus tikslas, kuris mane šaukia? Galbūt tai karjera, apie kurią visada svajojai, santykiai, kuriuos nori pagilinti, arba pokytis, kurį nori sukurti pasaulyje. Kad ir kas tai būtų, nustok laukti tobulo momento pradėti. Tobulybė neegzistuoja. Judėjimas egzistuoja.
Ir štai kas gražu: einant horizontas ne tik lieka tolumoje – jis plečiasi. Atsiranda naujų galimybių, naujų idėjų, ir staiga supranti, kad gyvenimas nėra apie tai, kaip pasiekti kraštą. Gyvenimas – tai suvokimas, jog to krašto niekada nebuvo ir nebus.
Tad, nesižvalgyk aplink, netrepsėk vietoje – ženk mažais žingsneliais, bėk. Skriek link savo horizonto su visu savo užsidegimu. Pasitikėk kelione, apkabink nežinomybę ir judėk pirmyn. Nes vienintelis būdas gyventi aukščiausio potencialio gyvenimą – tai siekti tikslo, kuris yra didesnis už tave patį. Pirmyn!