Sakei sau: „suvalgysiu tik vieną saldainį“…
…ir po valandos sėdi apsuptas popierėlių ir tuščių pakuočių, galvodamas, ar tave kas nors apsėdo? 
Taip. Daug ten buvusių.
Bet klausykis:
Pasitikėjimas savimi – tai ne magiškas procesas, kur pakanka pakartoti keletą afirmacijų, užsidegti žvakę ir BAM – tu jau kupinas pasitikėjimo.
Pasitikėjimas yra NUOSEKLIOS VEIKLOS PASEKMĖ.
Kaip ir bet kokiuose santykiuose.
Tik šį kartą – su pačiu svarbiausiu žmogumi tavo gyvenime: SU SAVIMI.
Nuo ko pradėti?Liaukis žadėti sau dalykus, kurių nesi pasiruošęs ištesėti.
Nežadėk sau tiesiog šiandien nubėgti 30 km maratoną, jei tu paskutinį kartą bėgimo batelius avėjai kūno kultūros pamokose prieš zzzz..metų.
Geriau ištark: „Šiandien tiesiog pasivaikščiosiu 15 minučių – net jei tai bus maršrutas nuo sofos iki šaldytuvo ir atgal.“
Ištesėk tą mažą pažadą. Ir atšvęsk tai, lyg ką tik būtum laimėjęs olimpinį medalį.
Kodėl? Nes tavo pasąmonė stebi.
Kiekvieną kartą, kai padarai tai, ką sakai, ji siunčia žinutę:
„Oho. Mes rimtai tai darom. Gal mes visai nebe sabotuotojai?“
Didžiausia klaida? Bandymas atstatyti pasitikėjimą savimi per vieną herojinį veiksmą.Lyg pasitikėjimas būtų piñata: smogei – ir bum! – saldainiai ir savivertė visur.
Ne.
Čia ne kino montažas.
Čia gyvenimas.
Ir čia viskas statoma plyta po plytos.
Tad jei nugriuvai?
Puiku.
Nusijuok. Atsistok. Eik toliau.
Tau nebūtina savimi visiškai tikėti, kad pradėtum.Tau tereikia tikėti, kad verta stengtis.
Ir, prašau, ištesėti tą mažą pažadą šiandien.
(Gal tik… paslėpk saldainius.) 
Inga Heron
