Leisk paklausti: kada paskutinį kartą išdrįsai svajoti be ribų? Kalbu apie tikras svajones – be dvejonių, pasiteisinimų ar „o kas jeigu“. Per dažnai gyvenimo taisyklės – vadinamoji aplinkybių „gravitacija“ – laiko mus prikaustytus prie žemės. Bet štai tiesa: gravitacijos taisyklės negalioja mintims, kurios kyla aukštyn.
Gravitacija veikia tik tada, jei jai leidžiame. Tai tas balsas, kuris sako: „Lik savo vietoje“, „Nesiek per aukštai“ ar „O kas, jei nepasiseks?“. Bet pasakysiu tau vieną dalyką – tavo protas nebuvo sukurtas ropinėti; jis sukurtas skrydžiui. Žmogaus dvasia yra nenugalima jėga, galinti įveikti bet kokią ribą, perrašyti bet kokią taisyklę ir apibrėžti, kas yra įmanoma.
Dauguma taisyklių, kuriomis vadovaujamės, net nėra tikros. Pagalvok – kas tau pasakė, ką tu gali ar negali pasiekti? Mokytojas? Viršininkas? O gal tavo asmeninės abejonės? Atėjo laikas perrašyti šias taisykles, nes tu nesi praeities įkaitas. Tavęs neriboja aplinkybės. Tavo potencialas yra begalinis, o vienintelė taisyklė, kurios būtina laikytis, yra ši: visada judėk pirmyn, kad ir kas nutiktų.
Pakylėta mintis nekyla iš baimės; ją kelia tikslas. Kas uždega tavo sielą? Kokios vizijos verčia tave keltis ryte? Susitelk į tai. Tikslas yra vėjas po tavo sparnais. Kai žinai, kodėl kažką darai, „kaip“ tampa antraeiliu dalyku.
Esmė tokia: mintys, kurios kyla aukštyn, nelaukia leidimo. Jos nelaukia tobulo momento, plano ar aplinkybių. Jos šoka ir mokosi skristi pakeliui. Drąsa nėra baimės nebuvimas – tai sprendimas veikti nepaisant jos.
Todėl, šiandien kviečiu tave išsilaisvinti iš taisyklių, kurios tave stabdo. Svajok taip drąsiai, kad tai tave gąsdintų. Veik taip ryžtingai, kad įkvėptum kitus. Ir prisimink: tu gimei skrydžiui.
Vienintelės ribos yra tos, kurias pats pripažįsti. Atsisakyk jas pripažinti, ir dangus taps ne riba, o tik pradžia.
Tad eik ir šok. Tavo sparnai jau paruošti.