fbpx

AR MUMS REIKALINGOS TAISYKLĖS?

taisykles
Viena ištikima sekėja inicijavo diskusiją apie tai, ar reikalingos mums taisyklės?
Teoriškai šiuo klausimu visi galėtume daug pafilosofuoti, nes visi kasdien susiduriame su kažkokiomis taisyklėmis ir galbūt ne visos jos mums yra priimtinos. Lengviau įsigilinsime į šio klausimo anatomiją, jei pažiūrėsime per mažą konkretų pavyzdį.
Mažam jaukiame kvartalėlyje buvo 10 namukų. Viename iš jų gyveno Petras Gaidys, kuris būtinai šeštadienį nuo 8 ryto norėdavo pjauti malkas arba bent jau žolę. O kituose 9 namukuose žmonės norėdavo šeštadienį pamiegoti iki 9 val. Kai juos 8:00 prižadindavo pjovimo garsai, jie pykdavo – vėl tas Gaidys grybą pjauna! Žmonės jie buvo kultūringi ir neidavo 8 ryto šaukti ant Petro. Jie kęsdavo iki eilinio kvartaliuko bendruomenės susirinkimo ir ten priimdavo taisyklę, kad šeštadienį galima triukšmauti tik nuo 9:00. Taip jie galėdavo taisyklės pagalba pamiegoti iki 9:00. Na arba bent jau laikinai – kol Petras nesugalvos kito būdo kaip jiems visiems pakenkti…
Jei žmonės iš 9 namelių būtų ne tik kultūringi, bet ir einantys dvasinio augimo keliu, jie pabudinti 8 val. ryte tik trumpam supyktų, o po to galvotų – kuo man tai naudinga? Ko aš mokausi per tą pyktį, neapykantą, kerštą? Ir tokiu būdu atrastų savo kliudantį pasąmoninį įsitikinimą „žmonės yra gaidžiai“, kuris ir iškviečia tokį Petro elgesį. Tada transformuotų šį įsitikinimą. Nuo to momento Petras netrukdytų miegoti ARBA trukdytų tik tiems, kad nepradirbo su savimi. Kiti keltųsi 8 val. ryte ir mintimis siųstų Petrui padėka „ačiū, mūsų kvartaliuko gaidelį, kad neleidai man pramiegoti tokios nuostabios dienos! Kiek daug aš šiandien noriu patirti!“
Na bet grįžkime prie tos realybės versijos, kur kvartaliuko gyventojai buvo tik kultūringi. Jie priėmė taisyklę ir dvi savaites gyveno ramiai. Po dviejų savaičių jų kaimynas Petras Gaidys įsigijo šuniuką, kurį vieną palikdavo namie ir tas kaukdavo kiaurą dieną varydamas kaimynus iš proto. Ir vėl reikėjo sukandus dantis laukti eilinio kvartaliuko gyventojų susirinkimo, kuriame buvo priimta nauja taisyklė draudžianti kaukinti šunis, kates ir kitus gyvūnėlius.
Kaip jau supratome, kaimynija įsisuko į taisyklių kūrimo ratą, kuriam galo nesimatė, nes Petras Gaidys buvo laaabai kūrybingas ir vis sugalvodavo naujų būdų kaip pasilinksminti su mėmėmis kaimynais.
Ar galėjo šis kvartaliukas gyventi be šių taisyklių? Tikriausiai taip, jei bendruomenė būtų ne tik kultūringa, bet ir dirbanti su savimi. O jei jie bus tik normalūs kultūringi žmonės, tuomet, matyt, teks suktis taisyklių kūrimo rate…
Vladas Sapranavičius

 

UŽSISAKYTI NAUJIENLAIŠKĮ