Skausmas – nesvarbu, ar tai įkyrus skausmas, aštrus dūris ar gilus diskomfortas – tai ne tik kažkas, kas nutinka tau. Tai nutinka dėl tavęs. Skausmas yra signalas. Tai tavo kūno būdas atkreipti tavo dėmesį, reikalauti pokyčių ir nukreipti tave geresne kryptimi. Tačiau dauguma žmonių daro vieną iš dviejų dalykų: jie jį ignoruoja, tikėdamiesi, kad jis savaime praeis, arba leidžia jam valdyti jų gyvenimą.
Tiesa ta: skausmas nėra tavo priešas. Jis – tavo žinutė. Jis bando tau kažką pasakyti, ir tavo užduotis – ją išgirsti. Galbūt jis sako, kad esi išsibalansavęs – ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Galbūt jis ragina sulėtinti tempą, nustoti gyventi perdegimo režimu ir sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu. O gal tai ženklas, kad laikaisi įsikibęs kažko – streso, baimių ar senų įpročių, kurie tau jau nebetarnauja.
Matai, skausmas nėra tam, kad tave palaužtų. Jis yra tam, kad tu prasiveržtum per jį. Kad paskatintų tave veikti. Kad priverstų padaryti pokytį, kurio taip ilgai vengei. Ir akimirka, kai pakeiti savo požiūrį iš „Kodėl tai man nutinka?“ į „Ką aš galiu iš to išmokti?“ – tai akimirka, kai skausmas pradeda veikti tau, o ne prieš tave.
Tad paklausk savęs: Ką mano skausmas bando man pasakyti?
Ar atėjo laikas keisti savo gyvenimo būdą? Požiūrį? Santykius? Įpročius?
Nesurakink jo. Nekovok su juo. Susidurki su juo. Mokykis iš jo. Ir tada imkis ryžtingų veiksmų, kad sukurtum gyvenimą, kupiną energijos, stiprybės ir gyvybingumo – tokį, kokiam esi sutvertas.
Nes galiausiai skausmas nėra amžinas – augimas yra. O tavo kitas proveržis yra visai šalia.
Atsistok. Išklausyk. Ir valdyk savo kelionę.
Inga Heron
