Atšaukite, jei įmanoma savo gyvenime, stereotipinį etikečių lipdymą, skirstydami žmones į stiprius ir silpnus, blogus ir gerus…
Grynųjų tipų tiesiog neegzistuoja!
Mūsų psichika taip sutvarkyta, kad tas pats žmogus tomis pačiomis aplinkybėmis gali sukelti diametraliai priešingas reakcijas, kurias lems jo esama būsena ir daugybė kitų išorinių bei vidinių veiksnių…
Patikėkite, savo siela prisiliečiau prie tūkstančių žmonių istorijų ir likimų…
Mačiau, kaip a priori laikomi stipriais, palūžo, kur vėlgi stereotipiniai silpnieji pasirodė esantys aukštumoj …
Esu mačiusi, kad daugelyje situacijų žmonės, kuriems priskiriama etiketė „blogiukas“, elgiasi daug kilniau nei kiti visuotinai pripažinti „balti ir pūkuoti“…
Mačiau, kaip „kvailos blondinės“ silikoninėmis lūpomis gyvūnų prieglaudose sukasi tyliai atvirom širdimis lyg bitutės, nepaniekindamos jokių žaizdų ar kvapų, o labai protingos ponios, turinčios tris aukštuosius išsilavinimus, su pasidygėjimu užspaudžia nosis ir tyliai nutolsta, nors garsiai po to ant kiekvieno kampo trimituoja apie suteiktą labdarą…
Mačiau „neįveikiamus mačo“, kurie pasimatymų etape sukeldavo ypatingą pasigėrėjimo įspūdį didžiulėmis puokštėmis, o paskui palikdavo žmonas gimus neįgaliam vaikučiui… ir paprastus nepastebimus vaikinus, neaišku kaip tampančius tomis globojančiomis stipriomis uolomis, apie kurias turbūt dažna moteris svajoja…
Daug mačiau…
Ir todėl man juokingi visi šie visuomenėje kuriami ir palaikomi stipriųjų ir silpnųjų, blogųjų ir gerųjų „įvaizdžiai“…
Gyvenimas yra gyvas ir lankstus procesas…
Ir kuo žmogus psichologiškai sveikesnis, tuo labiau jis pasiruošęs momentiniams šios akimirkos pokyčiams… būtinybei greitai priimti įvairiausias aplinkybes… išmokti naujų dalykų… drąsiai eiti ten, kur anksčiau negalvojo būti …
Ir juo labiau, jis yra pasirengęs šiandien nepasipūsti dėl parodyto savo stiprybės fakto ir negraužti savęs rytoj parodydamas silpnumą …
Viskas keičiasi…
Ir labai greitai keičiasi…
Tad nelipdykime stereotipinių etikečių.
Inga Heron
