Kai suki pašėlusį romaną su savo gyvenimu, be dramų, tragedijų ir viduramžių požiūrio, kad meilė yra kančia, staiga supranti, kad gyvenimas, pasirodo, yra abipusė dama…
Abipusė iki pilno atspindėjimo…
Ir užsitęsusiomis dramomis ji nenuilstamai maitina tuos, kurie jomis kreipiasi į ją …
Ir ji kenčia reaguodama į siūlomas kančias …
Ir paslaugiai daužo kaktą į sieną kiekvienam, kuris sugalvojo, kad viską reikia pasiekti jėga…
Aš laiminu tą akimirką, kai vieną dieną supratau, kad – NĖREIKIA…
Nereikia kabintis…
Nereikia galvoti, kad meilė gali būti bet kokia iškyrus abipusę …
Nereikia nei išverkti, nei išmaldauti…
Nereikia nervingai lyginti save su kitais…
O jei kam to reikia, tai ne man…
Man tiesiog reikia būti savo gyvenime…
Ir įsileisti į jį tik tuos, kuriuos noriu…
Kaip ir man pačiai įeiti tik pro tas duris, kurios man buvo atidarytos savo noru ir su šypsena, o ne spiriant koja ar kaip išmaldos prašytojai…
Naujas rytas – tai naujas meilės vingis šiam naujai kasdieną kuriamam gyvenimui…
Abipusis vingis…
O kaip jūs draugaujate su dama, kurios vardas Gyvenimas?
Inga Heron
