Pakalbėkime apie tai, ko dažnai nepasakoja biologijos pamokose.
⠀
Pavyzdžiui, apie adrenalino hormono poveikį mūsų organizmui. Adrenalinas yra vienas galingiausių hormonų. Jis iššaukia greitą „bėgti ar pulti“ reakciją. Ekstremaliose situacijose jo lygis kraujyje staigiai pakyla ir atsiskleidžia neįtikėtini kūno ištekliai. Kareiviai be ginklų nugali priešą, mama viena ranka pakelia betoninę plokštę, užspaudusią jos vaiką, turistai pabėga nuo cunamio bangos.
⠀
Ar kasdieniame gyvenime yra daug tokių situacijų? Ne, bet mes labai gerai pažįstame adrenalino poveikį: kvėpavimas sutankėja, širdis ima plakti greičiau, vyzdžiai šiek tiek išsiplečia, rankos ir kojos gali pradėti drebėti. Adrenalinas verčia kiekvieną ląstelę maksimaliai dirbti.
⠀
Bet jei nėra jokio pavojaus, nuo kurio galima pabėgti, ar priešo, su kuriuo reikia kovoti, šis galingas impulsas neranda išėjimo ir iš tikrųjų nuodija kraują.
Viršininkas apšaukė jus darbe, vaikas parduotuvėje puolė į isteriją, susiginčijote su savo mylimuoju – išsiskiria adrenalinas. Jus užvaldė nerimas be priežasties, jūs nuolat bijote, kad nutiks kažkas blogo, ir imate panikuoti – taip pat išsiskiria adrenalinas. Mūsų smegenys neatskiria realaus ir įsivaizduojamo pavojaus. Ir reaguoja taip pat – hormonų išsiskyrimu.
⠀
Jei tai kartojasi diena iš dienos, kenčia visos kūno sistemos. Kūne tai pastebime širdies ir sąnarių skausmais, svorio padidėjimu, alergijomis, nemiga, depresija.
⠀
Todėl taip svarbu atsikratyti išgalvotų streso šaltinių, išspręsti vidinius konfliktus, priverčiančius prisigalvoti nebūtų dalykų, nerimauti ir “sproginėti” lygioje vietoje.
⠀
Kada paskutinį kartą pajutote adrenalino poveikį? Kokioje situacijoje? Koks yra jūsų streso lygis šiandien?
su meile
Inga Heron