Nesunku jausti entuziazmą motyvuojant , teikiant idėjas savo vaikams, artimiesiems. Tačiau dažnas užsimiršimas: ne visada jie yra pasirengę priimti viską iš karto.
Suprantu: norisi greičiau.
Suprantu: norėtųsi galvoti, kad žinote vaiko galimybes geriau už jį.
Suprantu: norisi įsikibti į dažnai smegenis užpudrinančią mintį – visi vaikai jau taip daro. Visi artimieji jau taip elgiasi.
Tačiau, kai laistote augalą, juk neuždusinate jo vandens potvyniu. Jūs kantriai su atidumu suteikiate tobulą pusiausvyrą – jos pakanka, kad pamaitintumėte ir paskatintumėte jo vystymąsi, nesukeldami jo pervargimo.
Ta pati taisyklė galioja ir bendraujant su vaikais ir artimaisiais. Motyvuojant ar teikiant pagalbą, svarbu įvertinti kito žmogaus atvirumą tam. Ar jis pasirengęs priimti tai, ką jūs siūlote šiuo metu?
Jei ne, laikas sulėtinti tempą. Atsitraukite ir įvertinkite dar kartą. Galbūt vertėtų apsvarstyti galimybę pakeisti savo strategiją. Atminkite, kad sėkmingas bendravimas apima ne tik jūsų žodžius, bet ir tai, kaip jie suprantami.
Todėl atkreipkite dėmesį į vaikų ir artimųjų norus ir ribas. Būkite dėmesingi klausydami. Parodykite atjautą. Ir visų pirma gerbkite jų ribas. Susitikimas su vaikų ir artimųjų pasauliais, kuriuose jie yra šiuo metu, padeda sukurti pasitikėjimą, harmoniją ir prasmingus ryšius.
Todėl bendraukime aiškiai, empatiškai ir apgalvotai. Neapkraukime kitų daugiau, nei jie šiuo metu gali. Palaikykime vieni kitus nepersistengdami, motyvuokime be prievartos ir stiprinkime be prievartos. Juk kartu mes kuriame pasaulį, kuriame visi žmonės jaustųsi pripažinti, išklausyti ir branginami.
