Tai, ką mes vadiname chaosu, yra tik dėsningumai, kurių mums nepavyko atpažinti.
Tai, ką mes vadiname nelaimingais atsitiktinumais, yra tik dėsningumai, kurių mes negalime iššifruoti.
Tai, ko negalime suprasti, vadiname kliedesiais.
Tai, ko negalime perskaityti, vadiname svaičiojimais.
Nėra jokių atstiktinumų, žmogus kalba apie atsitiktinumą, kai nemato įvykių grandinės, kuri į jį atvedė. Aš netikiu atsitiktinumu. Nieko tiesiog šiaip nevyksta. Visata mums siunčia labiausiai reikalingas situacijas ir žmones laiku, net jei tuo metu manome kitaip. Net ir patys baisiausi dalykai turi gilią prasmę dažniausiai sietiną su leidimu sau atsigręžti į savo esmę ir šiltai bei švelniai ją apkabinti.
Visata mums siunčia labiausiai reikalingas situacijas laiku, net jei tuo metu manome kitaip. Žmones, kurie paskatina nusišypsoti ir nurimti vien savo buvimu. Visata turi savo “laiku” sampratą dažnai nesutampančią su mūsų, tad galbūt todėl mes ir norime tai, kas nesutampa su mūsų lūkesčiais pavadinti atsitiktinumu. Tačiau atstikitinumų nėra, yra nesuprasti dėsningumai.
Inga Heron
