Koks begalinis malonumas tarp didžiausių šalnų jaustis taip, lyg sėdėtum po dideliu ir tyliu medžiu, apgaubtu neagresyvios, saulėlydžiui pasiruošusios saulės šilumos?
O kiek milijonų metų tenka prasukti savo sieloje, kad nepalūžtum, kaip šis medis?…
Vidinė ramybė – tai ne abejingumas gyvenimui, o neutralumas tiems žievėgraužiams, kurie laukia akimirkos, kai duosite jiems baimės ar pykčio ženklą, po kurio jie pradės jus ėsti…
O jūs to signalo neduodate…
Jūs nugalėjote savo baimę ir seniai supratote, kad pyktis yra tik reakcija, o ne būdas gyventi, laistant rūgštimi tai, ko siekiate…
Tai visiškas neutralumas bet kokiems konkurenciniams žaidimams, į kuriuos bando jus įtraukti …
Nes šie jūsų žaidimai baigėsi smėlio dėžėje…
Tai visiškas neutralumas eilėms šalia tų, kurie myli tik dėl to, kad už jų būriuotųsi eilės…
Jei jie myli, tegul patys stovi …
Jūs išaugote iki abipusiškumo…
Tai visiškas neutralumas poreikiui kam nors bent ką nors įrodyti arba įtikinti, kad nesate tai, ką jie apie jus galvojo …
Kas pagalvojo, galvojo apie save, bet neturėjo drąsos to pripažinti… atidavė jums…
O jus turbūt dar jūsų mama išmokė neimti kas ne jūsų…
Tai visiškas neutralumas varžyboms, kovoms, maratonams … vien todėl, kad neprivalote būti nugalėtoju, bet kokia kaina…
Vieną kartą jau laimėjote, kai supratote, kad jums neįdomu būti geresniam už ką nors, tereikia būti savimi …
O jei darote ką nors gerai, tai jums nereikia žūt būt tai patvirtinančio pažymėjimo… tokios pažymos reikalingos tiems, kuriems ne taip svarbu gerai padaryti, kiek svarbu išlaikyti iliuziją, kad niekas kitas to negali padaryti…
Vidinė ramybė ateina ne su kalendorine branda, o kaip sąmoningumo ženklas…
Jūs ir toliau augate, bet amžinai atsikratote šurmulio, nerimo, įvertinimo lūkesčių…
Sėdite po savo nešabloninio gyvenimo medžiu ir suprantate, kad tai, ko tikrai nebeturėsite – tikrai šablonų…
Juk ramybės neturi tie, kurie nerimauja, kad negalės pakartoti tiksliai to, kas atrodo visiems privaloma…
Neprivaloma…
Linkiu visiems ramybės…
Raskite savo medį, saulę, žemę po kojomis…
Ir būkite savimi… visada būkite…
Inga Heron
