Mes nešame savo nelaimių ar palaimos, rojaus ar pragaro priežastis savo viduje. Neatsižvelgiant į tai, kas mums nutinka, tai atsitinka dėl mūsų. Išorinės priežastys yra antrinės, vidinės priežastys yra pirminės. Ir kol mes to nesuprantame, vidinė transformacija, tikrieji pokyčiai yra neįmanomi.
Jei manote, kad pagrindinės priežastys yra išorėje, tada visada būsite vergais, nes negalėsite jų pakeisti. Jei atliksite bent vieną vidinį pokytį, paskui jį seks milijonai.
Galite pakeisti visą išorę: išvykti į kitą šalį, pabėgti nuo jums nemielų veidų, bet niekas nepasikeis, jei jūsų vidinis pasaulis išliks tas pats. Tiesiog vidiniai įsitikinimai sukurs tą patį modelį vėl ir vėl, nes žmogus gyvena iš vidaus į išorę.
Mes visada nešiojamės savo pragarą ar rojų savyje taip, kaip voras neša savyje voratinklį. Kur jis bepasirodytų, akimirksniu išaugina aplink save tinklą. Taip pat ir žmogus: kur benueitų, jis nedelsdamas sukuria savo modelį aplink save.
Svarbu suprasti: viskas priklauso nuo mūsų, nes nuo to priklauso mūsų transformacija, mūsų tikroji pilnatvė.
Jei jumyse yra pragaras, tuomet, kur benueitumėte, jūs visada sąmoningai ar ne kursite pragarą aplink save, ir tik nuo šalia esančių vidinės šviesos priklausys ar jie ners kartu su jumis į pragaro bangas – kovodami, ašarodami, teisindamiesi dėl nepagrįstų kaltinimų, dėl jūsų ego vedinų bandymų pamokyti, įrodyti; ar tiesiog pasakys: aš be galo myliu tave, tačiau šio žaidimo aš nežaisiu kartu.
Pragaras ir rojus nėra geografinės sąvokos, jos egzistuoja jūsų vidinėje erdvėje.
su meile
Inga