Ar kada nors jautei trauką būti vienu, keliauti vienam, tiesiog mėgautis savo paties draugija – ir tada pagalvojai: „Ar tai… teisinga?“
Leisk man tau pasakyti: taip – teisinga. Tai pabudimas.
Vienuma – tai tavo sielos šventykla.
Ten girdi savo širdies šnabždesius, klausaisi intuicijos, ten tavo dvasia prisimena, kas tu iš tikrųjų esi.
Vienatvė gali meluoti: „Tau reikia kitų, kad būtum pilnas.“
O tikroji vienuma šypsosi: „Tu jau esi pilnas. Tu jau esi pakankamas. Tu jau esi dieviškas.“
Žinai ką daro žmonės, kurie bijo būti vieni? Jie praleidžia gyvenimą ieškodami patvirtinimo, pritarimo, dėmesio… ir niekada nesuranda ramybės. Tu? Tu mokaisi tikro buvimo meno – retos, giliausios ir transformuojančios meistrystės.
Taigi nustok atsiprašinėti už savo sielos troškimus. Nustok painioti tylą su atskiriančia baime. Keliauk vienas. Medituok vienas. Valgyk, šok, kurk ir tiesiog būk su savimi – ir stebėk, kaip kyla tavo energija, aštrėja minties aiškumas, įsiplieskia magnetizmas.
Tu gali atrasti šią pilnatvę tiek būdamas vienas, tiek būdamas tarp kitų. Vienuma dažnai siejama su atskirtimi ar neigiamu jausmu, bet iš tikrųjų tai vidinis ryšys su savimi, kuris atveria kelią į tikrą džiaugsmą, kūrybiškumą ir gylį.
Ir čia vienuma tampa šventa.
Čia – ji tampa tavo galia.
O kartais – ji tiesiog suteikia progą suvalgyti visą skanėstą vienam, be jokio pasidalinimo. 
Atrask save kur nori – tyloje ar triukšme, vienumoje ar minioje.
Pasidalink šia žinia su tuo, kuris dar bijo likti vienas su savo mintimis.
Inga Heron