Ar jau supratote, kokia didelė vertybė – vidinė taika?
Koks begalinis malonumas didžiausių šalnų viduryje jaustis taip, lyg sėdėtumėte po dideliu ir ramiu medžiu, persmelktu švelnių saulės spindulių?
Ir kiek milijonų metų reikėjo jūsų sielai nupėdinti, kad būtumėte tokie pat stiprūs ramybėje kaip šis medis?
Vidinė ramybė ir taika yra ne abejingumas gyvenimui, bet neutralumas tiems žievę graužiantiems vabalams, kurie laukia momento, kai duosite jiems baimės ar pykčio signalą, po kurio jie pradės jus valgyti … Ir jūs nesuteikiate šio signalo …
Jūs nugalėjote savo baimę ir seniai supratote, kad pyktis yra tik reakcija, o ne būdas gyventi, laistant rūgštimi siekiamybę.
Tai visiškas neutralumas visiems apkalbų, pykčio, liūdesio, ego žaidimams, į kuriuos bando jus įtraukti… Kadangi jūsų žaidimai baigėsi smėlio dėžėje …
Vidinė taika ateina ne su kalendorine branda, o kaip sąmoningumo ženklas … Jūs ir toliau vystotės, bet visam laikui atsikratote triukšmo, nerimo, įvertinimo laukimo jausmų … Jūs sėdite po savo nešablonišku gyvenimo medžiu, ir suprantate, kad tikrai ko jumyse nebebus, tai būtent šablonų…
Juk taikos neturi tie, kurie nerimauja, kad jiems nepavyks tiksliai pakartoti to, kas atrodo būtina visiems …
Linkiu jums visiems taikos …
Raskite savo medį, savo saulę, savo žemę po kojomis.
Ir būkite patys savyje … visada būkite …
su meile
Inga Heron