Mano nuomone, išmintis daryti galbūt pasauliui ir atrodančius kvailus dalykus, kuriuose esame laimingi vienybėje su savimi, yra geriausia, ką galime padaryti šiame gyvenime…
Bėgant metams nustojame norėti juodai baltų dramų, gyvenimo be kitų atspalvių…
Nustojame glaustis prie žmonių, kurie mus įtraukia į save, kuriuose mes netenkame savęs…
Nustojame galvoti jog meilė yra tai, kas paverčia mus šuniukais stovinčiais ant užpakalinių kojų ir drebančiais nuo nepatenkinto alkio, įdėmiai žiūrinčiais į kaulą arogantiškose išpuoselėtose rankose…
Pradedame gyventi išmintingai…
Lengvai paleisdami visus, kurie nori išeiti…
Su noru įsileisdami tuos, kurie atėjo mūsų su niekuo nelygindami …
Su sveika meile sau, leidžiančia likti draugsytėje su sielos ir kūno tikrove…
O gražios „nesąmonės“ praskaidrina kasdienybę, panaikindamos pernelyg rimtą požiūrį į tai, kas vyksta …
Ir vieną dieną verta pabusti vien tam, kad suprastum – VERTA GYVENTI ČIA IR DABAR…
Inga Heron
