„Tiesiog galvok pozityviai.“
Tai ta mantra, kurią visuomenė vis dar pardavinėja kaip stebuklingą piliulę „tinka visiems“.
Bet paklausiu tavęs: jei „pozityviai mąstyti“ būtų visiems pakankama, kodėl tiek daug žmonių vaikšto šypsodamiesi „Instagram“, bet verkia savo vonios kambariuose?
Štai skaudi tiesa: toksinis pozityvumas yra emocinis botoksas. Jis užšaldo tavo veidą, atrodo, kad viskas gerai, bet viduje tu kūkčioji skausme.
Žinai, ką iš tikrųjų reiškia „tiesiog galvok pozityviai“?
Tai sako, kad tavo skausmas yra nepatogus. Tai priverčia jaustis kaltu už tai, kad esi žmogus. Tai verčia užklijuoti motyvacinį lipduką ant krūtinės, kai tavo širdis kraujuoja.Tai nėra gydymas. Tai yra neigimas.
Būkime atviri: gyvenimas nėra „Pinterest“ lenta. Kartais jis netvarkingas. Kartais jis kvepia nesėkme, sudaužyta širdimi, prakaitu ir prisvilusio troškinio kvapu. O apsimesti, kad viskas yra „tik geros vibracijos“, yra tas pats, kas purkšti kvepalus ant šiukšlių konteinerio — smarvė vis tiek lieka.
Augimas neateina iš skausmo ignoravimo. Jis ateina tada, kai atsisuki į jį tiesiai, nuogas, be filtrų.Tau nereikia „tiesiog būti pozityviu“. Tau reikia būti autentišku.
Tad, pagaliau pasakyk garsiai: „Skauda. Aš pasimetęs. Aš bijau.“ Tai nėra silpnumas — tai jėga. Nes atvirumas pramuša šarvus. O kai šarvai sudūžta, į vidų patenka šviesa.
Ir štai esmė: kai nustoji forsuoti pozityvumą, atsiranda tikroji stiprybė.
Tokia, kuri sako: „Taip, ši situacija šlykšti — bet aš vis tiek judu. Aš vis dar renkuosi. Aš vis dar gyvas.“
Tai ne dirbtinė saulė. Tai tokia ugnis, kurios jokia audra negali užgesinti.
Tad kitą kartą, kai kas nors tau mestelės „tik geros vibracijos“, pažiūrėk jiems tiesiai į akis ir pasakyk:
„Ne, ačiū. Aš renkuosi tikras vibracijas. Netvarkingas, prakaituotas, gąsdinančias, šlovingas. Nes ten gyvena mano laisvė.“
Nustok būti pozityvumo robotu. Nes pilnatvė nėra apie nuolatinį pozityvumą.Ji yra apie tikrumą.
Inga Heron