Laisvės jausmas yra bene viena iš svarbiausių psichologiškai sveiko gyvenimo sąlygų ir visko geriausio, kas jame yra…
Laisvė vainikuoja emociškai brandų žmogų …
Laisvė yra graži, jei jai nepriskiriame anarchijos bruožų…
Laisvėje, o ne uždususioje nuosavybėje, tikra meilė klesti …
Laisvėje bet koks pasirinkimas tampa aktualus…
Laisvėje mes užaugame ir judame į priekį, o ne atgal ten, kur mums buvo primesta rūbų spalva ir stilius…
Kodėl daugelis jos bijo ir visada pasiruošę pasitraukti į kitų žmonių sprendimų šešėlį?..Būtent dėl to, kad tada niekada nereikia prisiimti atsakomybės už kitų žmonių sprendimus, bet visada galima kaltinti tuos, kurie juos priėmė …
Laisvė turi savo mąstymo procesą, net ir tuose dalykuose, kurie jau seniai tapo šablonu, ir mažai žmonių apie juos žvilgteli iš šalies …
Laisvas žmogus nesituokia vien dėl to, kad taip įprasta, ir nesusilaukia vaikų pačia primityviausia šio veiksmažodžio prasme, nes atėjo laikas …
Jis imasi tik tų žingsnių, kurių poreikį suprato, ir rado savyje išteklių jiems įgyvendinti…
Laisvė gali būti ne grandiozinis kelias, o įprastas takelis, bet ir jis veda būtent ten, kur svarbu – į save…
Todėl tarp laisvųjų yra nedaug nusivylusių, chroniškai nepatenkintų ir viso pasaulio įžeistų…
Linkiu visiems laisvės… tikrosios laisvės…
Jaukios, sąžiningos, pasitikinčios, galinčios būti atrama ir suvokiančios gyvenimą kaip kažkada gautą dovaną, kurios dovanotojas jums nieko nebeskolingas…
O toliau – patys…
Jei tai jus džiugina, jūs esate laisvi… ir kuriate laisvę…
