Idealiu atveju kūdikiai gimsta iš meilės ir laimės. Vaikai auga meilės atmosferoje ir tada, būdami suaugę, dalijasi šia meile su kitais, įskaitant tėvus.
⠀
Realybėje, deja, suteikdami vaikui gyvybę, tėvai dažnai tikisi įgyvendinti kai kuriuos savo tikslus, siekius, ambicijas ir išspręsti savas problemas. Ir tada, ką tik gimęs, vaikas tampa skolininku. Kartais visam gyvenimui.
Žinoma, dauguma tėvų nori savo sūnui ar dukrai laimės, ir nuo gimimo prisiima daugybę pareigų – maitinti, rengti, mokyti, saugoti, prižiūrėti, nerimauti, aukoti savo sveikatą ir pinigus, kad būtų užtikrintas tinkamas gyvenimo lygis. Sunku nustatyti, kada tai daroma tik iš meilės, o kada iš pareigos jausmo ar egocentrizmo – norint gauti garantuotą „vandens stiklinę“ senatvėje.
⠀
Kol vaikas auga, jis privalo daug ką atlikti- laiku miegoti, sveikai maitintis, mokytis, padėti atlikti namų ruošos darbus. Tačiau šios pareigos dažniausiais nėra savanoriškos, jas nustato tėvai, kurie turi absoliučią galią vaiko atžvilgiu. Kai vaikas auga, teoriškai jam palaipsniui suteikiama atsakomybė už savo gyvenimą – ir tai, ką jis privalėjo atlikti anksčiau, tampa jo pasirinkimu – dabar ne mama nusprendžia valyti dantis ar ne valyti.
⠀
Daugelis tėvų priešinasi valdžios praradimui. Čia prasideda pokalbiai – manipuliacijos apie skolas ir prievoles. Tai įkvepia kaltę (aš dėl tavęs nepabaigiau universiteto), gėdą (tu mane nuvarysi į kapus), baimę (daugiau tavęs nemylėsiu). Mano praktikoje yra daug pavyzdžių, kai suaugusieji, norėdami įgyvendinti tėvų ambicijas, lūkesčius, negyvena savo gyvenimo – jie mokosi ne to ir gyvena ne su tais, likdami nelaimingi visą savo gyvenimą. Bet su jausmu, kad atidavė savo tėvams skolą.
⠀
Jei vaikas vaikystėje gauna besąlygišką tėvų meilę, sulaukę tam tikro amžiaus jis gali ir nori ne tik vartoti, bet ir duoti bei palaikyti tėvus ne iš kaltės ir baimės, kurias lydi „pareiga“, bet iš pagarbos, šalia kurios yra švelnumas ir meilė.
⠀
O kokie jūs privalėjote būti vaikystėje? Iki kokio amžiaus tėvai darė ir/ar bandė daryti įtaką jums, koreguoti jūsų planus? Ar jaučiate skoloje/ įsipareigoję savo tėvams?
su meile
Inga Heron