Kartą gyveno vienas labai užsiplieskiantis ir nesivaldantis jaunuolis. Vieną dieną jo tėvas davė jam vinių maišelį ir liepė, kaskart kai šis nesuvaldys savo pykčio, įkalti vieną vinį į tvoros stulpą.
Pirmą dieną stulpe atsirado keliolika dešimčių vinių.
Kitą savaitę jis išmoko šiek tiek suvaldyti savo pyktį, ir kasdien į stulpą įkalamų vinių skaičius pradėjo mažėti.
Jaunuolis suprato, kad lengviau kontroliuoti savo temperamentą nei kalti vinis.
Galiausiai atėjo diena, kai jis nė karto neprarado savitvardos.
Jis papasakojo apie tai savo tėvui, ir jis pasakė, kad nuo šiol kiekvieną dieną, kai jo sūnus sugebės suvaldyti save, gali ištraukti vieną vinį iš tvoros stulpo.
Bėgo laikas, ir atėjo diena, kai jis galėjo pasakyti savo tėvui, kad stulpe neliko nė vienos vinies.
Tada tėvas paėmė savo sūnų už rankos ir nuvedė prie tvoros:
– Tau puikiai pavyko, bet matai, kiek skylučių yra stulpe? Jis niekada nebus toks pats kaip anksčiau. Kaskart kaip pasakai žmogui ką nors pikto, jame lieka toks pat randas kaip ir šios skylės. Ir nesvarbu, kiek kartų atsiprašysi po to, randas išliks dažnai visam laikui. (Istorijos aut. nežinomas)
Yra ir kita šios pamokančios istorijos dalis: suvaldyti pyktį jį užslepiant viduje ir save bei kitus tikinant, jog visai nepykstate ar išmokti pasakyti tiesą, savo nuomonę išsakant švelniai, pagarbiai. Kurį būdą jūs naudojate savo gyvenime?
su meile
Inga Heron