Rugsėjis. Visiems atrodo, kad jis turi stebuklingą mygtuką: „Naujas aš.“
Nauji mokslo metai, nauji sąsiuviniai, nauji tikslai, nauji pažadai, nauji kristalai. Ir staiga visi tiki, kad jie atgimė vien todėl, kad nusipirko šalavijo ir užrašinę su auksiniais mėnuliais viršelyje.
Bet, leisk tau priminti vieną tiesą: Jei tu keiti tik mėnesį, o ne savo įpročius – tu vis dar esi tas pats žmogus su tais pačiais pasiteisinimais.
Mes prašome Visatos „naujų pradžių“, bet nenorime užbaigti senų modelių. Uždegam smilkalus, bet vis dar pataikaujam kitiems. Traukiam Taro kortas, bet ignoruojam savo vidinį vaiką. Sakom: „Šį rudenį aš skrisiu,“ bet vis užkliūvam už to paties akmens luitelio, kurį tempiam jau dešimtis metų.
Kai pasakai: „Šįkart aš ne tik svajosiu, aš darysiu.“
Portalas neatsidaro, kai persisuka kalendorius. Portalas atsiveria tada, kai liaujiesi apsimetinėti, nustoji laukti ir pradedi įkūnyti tai, ko tavo siela ilgėjosi visą laiką.
Tad pamiršk rugsėjo iliuziją. Tu nesi „naujas žmogus“, nes atėjo ruduo. Tu tampi nauju žmogumi tik tada, kai kasdien pasirenki radikalų sąžiningumą su savo praeities įpročiais.
Tad, kokia ji tau – ši rugsėjo 1-oji?