Vaiko proto stadijos vertybės lydi išmintingus žmones visą gyvenimą. Jie trokšta jų vėl – to paties tyrumo, tos pačios nuostabos, to paties grožio. Dabar visa tai yra kaip tolimas aidas, saldus sapnas.
Tačiau visos religijos gimsta iš nesibaigiančio vaikiško stebuklų, tiesos, grožio ir žaidžiančio gyvenimo siekio. Paukščių dainavime, vaivorykštės spalvose, gėlių kvapuose, kažkur giliai savyje vaikas prisimena prarastą rojų.
Neatsitiktinai daugelyje pasaulio religijų yra istorija apie tai, kaip kažkada žmogus gyveno rojuje ir dėl kokių nors priežasčių buvo priverstas jį palikti. Tai skirtingi pasakojimai, skirtingi palyginimai, tačiau jie pabrėžia paprastą tiesą: šios istorijos poetiškai pasakoja apie tai, kad žmogus gimė rojuje, o po to jį prarado. Ir laikui bėgant žmonės visiškai apie jį užmiršo.
Tačiau protingi, jautrūs, kūrybingi žmonės vis dar siekia patirti rojų, kurį jie kažkada žinojo ir apie kurį, deja, liko tik menki prisiminimai. Jie pradeda vėl jo ieškoti.
Rojaus paieška yra nauja vaikystės paieška. Žinoma, jūsų fizinis kūnas netaps vaikišku, bet jūsų protas, jūsų sąmonė gali būti tokie pat švarūs kaip vaiko sąmonė. Tai yra visa mistinio pakilimo paslaptis: vėl tapti džiaugsmingu, tyru, neužterštu nuostatomis, ribojančiais įsitikinimais, nieko iš anksto nežinančiu, tačiau suvokiančiu viską, kas vyksta aplink, su dideliu smalsumu ir paslapties jausmu, kurio negalima prarasti.
su meile
Inga Heron