Dažniausiai šiuos žodžius „būtinai“ ir „reikia“ mes sugeriame su mamos pienu. Tai ateina į mūsų gyvenimą kaip vienintelis mums prieinamas ir žinomas mūsų veiksmų motyvatorius.
Būtinai reikia:
⠀⠀
– Gerai mokytis mokykloje, kad iš visų dalykų būtų maksimalūs pažymiai ir pagyrimo raštas baigiant mokyklą už pavyzdingą mokymąsi ir veiklą kaip leidimas sėkmingam ir laimingam gyvenimui;
– baigti universitetą, nesvarbu kokią specialybę, juk diplomas garantuoja gerą darbą ir atlyginimą;
– laiku susituokti, o vėliau – susilaukti vaikų tol, kol sveikata leidžia, kol ne per seni;
– leisti vaiką į darželį, tik ten jis gali bendrauti, socializuotis;
– dirbti ir kuo daugiau;
– gerai atrodyti norint būti konkurencingu darbo rinkoje;
– pasistatyti ar nusipirkti namą;
– turėti naujausią IPhone;
– sekti naujienas per TV ar kitus informacijos šaltinius;
– moteriai – būti gera namų šeimininke, žmona, mama, sesute, anyta, dukra …
– išmokyti vaikus tvarkos ir disciplinos;
– keltis anksti ryte ir pamedituoti norint būti dvasingu;
– užspausti pyktį savyje, kai iš proto varo visa aplinka;
– važiuoti prie jūros liepos ir/ar rugpjūčio mėnesį, juk geriausi mėnesiai atostogoms;
-…dar daug ko…parašykite komentaruose.
„REIKIA“ – nesuteikdavo ir nesuteikia mums jokios pasirinkimo galimybės. O kai iš mūsų atimamas pasirinkimas, apie kokį džiaugsmą, laisvę ar lengvumą galime kalbėti?
⠀
Tie patys veiksmai, bet tik pasitelkiant „AŠ NORIU“, įjungia visiškai skirtingus mygtukus, užpildo mūsų veiksmus visiškai kitokia energija ir veiksmų rezultatai būna kitokie.
Jei jums nereikėtų eiti į darbą, ką darytumėte?
⠀
Įsivaizduokite, kad iš savo užmirštų giminaičių, kurie kažkada prieš Antrąjį pasaulinį karą emigravo į JAV, jūs paveldėjote palikimą, kurio užteks jums ir jūsų anūkams ilgam patogiam gyvenimui. Viskas!!! Valio!!! Nebereikia dirbti. Kuo tada užsiimtumėte?
su meile
Inga Heron