Neužstrikite praeityje. Nuolatinis savos ar protėvių praeities įvykių sukimas, kurių patirtis pasirodė karti, ne geriausiu būdu atsilieps jūsų gyvenime ir savijautoje.
Taip jūs tik verčiate savo smegenis ir kūną iš naujo patirti tas destruktyvias emocijas, kurių seniai nebeliko. Nevertėtų to daryti.
Kad ir kas nutiktų, paleiskite ir judėkite toliau. Pagalvokite apie tai kaip „mokslą“ ir patirtį. Gyvendami praeityje ir veikdami iš jos emocinio resurso jūs trukdote ne tik savo dabarčiai, bet ir savo ateičiai.
Pyktis, nuoskaudos, pavydas, neapykanta, nepateisinti lūkesčiai – štai kas mums sukelia dvasinį skausmą, kurio būtina išmokti atsikratyti.
Geriau paleisti pyktį ir nuoskaudas, išgydyti pasąmonėje nusėdusią atmintį, kad iš tikrųjų judėtumėte į priekį. Tegul jos netampa jūsų dabarties veiksmų kūrybos pagrindu. Pavydą galima nuvyti suvokus to, ką jau turite vertę. O su nepagrįstais lūkesčiais – dar lengviau. Natūralu, kad žmonės kartkartėmis sugeba mus nuvilti ir vienintelis būdas nenusivilti kitais – nieko iš jų nesitikėti.
Žodžiais tai atrodo gana paprasta, tačiau iš tikrųjų tai nėra taip sunku. Savo devizu verta priimti mintį, kad jūsų praeitis neturėtų nulemti jūsų ateities – gyvenkite dabartimi ir gyvenimas taps taps ramesnis, taikesnis.
Inga Heron
