Įsivaizduok: vėluoji, rankoje kavos puodelis, bandai suderinti kompiuterį, rankinę ir po kojomis besimalančią labai nepatenkintą katę. Išeini į lauką ir supranti… lyja. Ne lengvai, ne romantiškai. Tikras, kino filmo lygio lietus. Ir tu tiesiog stovi, šlapias nuo galvos iki kojų, žiūrėdamas į dangų, tarsi jis tau būtų skolingas atsiprašymą.
Štai kur esmė: gyvenimas nėra tvarkingai suplanuotas filmas. Jam nerūpi tavo terminai, planai ar kiek podcast’ų apie „laimėjimą gyvenime“ esi paklausęs. Ir būtent todėl jis nuostabus.
Nes būtent toje chaotiškoje akimirkoje – kai tavo kava drėkina paltuką, katė miaukia už nugaros, o tu nori į balą išmesti kompiuterį – tu turi pasirinkimą. Gali kovoti. Gali maskatuoti kojomis ir murmėti keiksmus visatai. Arba… gali juoktis. Gali pagūžčioti pečiais. Ir pasakyti: „Taip. Šiame raunde laimėjau atsparumo žaidimą. Ir tai gerai.“
Matai, meistriškumas nėra apie kiekvieną lietaus lašo kontrolę ar kiekvieno kreivo metimo nuspėjimą. Jis yra apie atradimus, juoką iš absurdo ir judėjimą pirmyn nepaisant visko. Čia gyvena stebuklai. Čia gyvena tavo galia.
Taigi, kitą kartą, kai gyvenimas atrodys kaip ataka, prisimink: Tu treniruojiesi. Tu tobulini atsparumą, humoro jausmą ir ramybę – visa tai vienu metu.
Pro pasiūlymas: nepriimk gyvenimo asmeniškai. Priimk jį kaip komediją, kurioje tu iš tikrųjų esi pagrindinis veikėjas.
Inga Heron