Kartais iškyla mintyse tai, ko mus mokė vaikystėje, ir kyla mintys – ech, kad to nebūtų su manimi, atsibodo taip! Mus mokė būti sukalbamais, skubančiais į pagalbą ir maloniais. Tačiau ne visus išmokė, kaip šią stebuklingą mikstūrą dozuoti, kiek laiko vartoti, o kada ją išpilti. Kokiomis dozėmis ji gydo, o kada ji tampa nuodais. Dabar visa tai reikia suvokti patiems, išspręsti dozavimo ir taikymo būdus, neriant gilyn už rėkiančių galvoje vaikystėje “įkaltų” minčių: „Geros mergaitės / berniukai taip nesielgia!“.
Ir begalinis siaubas, tarsi vėl esate šešerių metukų. Kadangi ir ežiukui suprantama: myli tik gerus, blogi – meilės nėra verti. Tad, reikia labai stengtis – būti sukalbamu, skubančiu į pagalbą ir maloniu – visada, bet kokiomis sąlygomis, net jei jaučiatės, kad dar viena tokio gyvenimo minutė, ir lūšite per pusę. Pabuskite!
Žinoma, susidoroti su kiekvienu konkrečiu atveju teks patiems. Ir, be abejonės, susidorosite. Tad, jei jau seniai norėjote pasakyti „ne“ pasenusiems santykiams, žmonėms, kurie jus tik sekina – pasakykite. Tiesiog šiandien. Garsiai, ryžtingai iš visos širdies taip, kad jūsų balsas transformuotų vidinį pasąmonėje tūnantį „gerų mergaičių ir berniukų“ chorą. Jūs neturite būti patogūs lyg nuostabios svetainėje ant sofos patupdytos pagalvėlės. Visata yra milijonus kartų didesnė už įvertinimus ar kritiką ir myli ji jus, nes jūs esate jūs. Jos nepatogus, unikalus, neįkainojamas – jūs.
Pasakykite „ne“, kur tikrai jau be galo skausminga. Pasirūpinkite savimi…
su meile
Inga Heron