Sėdėdamos ant auksu spindinčių debesų sielos rinkosi kitą pamoką. Tada prabilo drąsi ir stipri siela:
– Šį kartą einu į Žemę auginsiu atleidimą savyje. Kas man tame padės?
Su užuojauta sielos ėmė viena per kitą čiauškėti:
– Bet tai yra viena sunkiausių pamokų Žemėje … Gali nesuspėti susitvarkyti per vieną gyvenimą … Juk ten daugelis dalykų pažįstama per kažką juodą, sunkų, … Gali būti daug kančios …Bet mes tave mylime ir tau padėsime …
Viena siela tarė:
– Aš esu pasirengusi būti su tavimi Žemėje ir tau padėti. Aš tapsiu tavo vyru, mūsų šeimos gyvenime daugybė problemų bus dėl mano kaltės, ir tu išmoksi man atleisti.
– Ir aš galiu tapti vienu iš tavo tėvų, suteikti tau sunkią vaikystę, tada kištis į tavo gyvenimą ir trukdyti tavo veikloms, ir tu išmoksi man atleisti, – atsiduso antroji siela.
– O aš tapsiu tavo viršininku, ir su tavimi elgsiuosi dažnai nesąžiningai ir arogantiškai, kad galėtum išmokti jausti atleidimą“ – tarė trečioji siela.
Dar kelios sielos sutiko susitikti su ja skirtingu metu, kad įtvirtintų pamoką …
Taigi, kiekviena siela pasirinko savo pamoką, pasiskirstė vaidmenis, apgalvojo tarpusavyje susietą gyvenimo planą, kur mokys ir nukreips viena kitą, nusileido įsikūnyti į Žemę.
Bet yra toks sielų augimo ypatumas, kad gimstant jų atmintis dažniausiai užgęsta. Tik nedaugelis suvokia, kad daugelis įvykių nėra atsitiktiniai, o kiekvienas žmogus mūsų gyvenime atsiranda būtent tada, kai mes labiausiai norime paaugti …
Jaukių pabudimų visiems mokantis gyvenimo pamokų!
Inga Heron