Man, šis pasaulis yra įspūdingo grožio, neabejotino švelnumo ir laisvės liudininkas.
Ryte oras čia toks plonas, lengvutis, kad pro jį šviečia sapnai. Šviesa yra tokia saldi, kaip obuoliai nuo pačios medžio viršūnės.
Pasaulis žvelgia į save mūsų akimis, liečia mūsų pirštais, plaka mūsų širdimis, atpažįsta liūdesį, grožį ir skonį tiek, kiek mes tai atpažįstame.
Pasirūpinkime, kad jis įsimylėtų save. Juk turbūt kiekvienas žinome, ką sugeba įsimylėjėliai, kaip jie keičia realybę savo buvimu. Kiek juose yra atidumo, dėmesingumo, jautrumo, susižavėjimo.
Nuraminkime pasaulio jaudulį savo ramybe.
Pakvieskime jį tapti šokių partneriu.
Pabučiuokime.
Prajuokinkime skaitomu anekdotu.
Įjunkime mėgstamą muziką, ir vieną ausinę paduokime rudeniniam vėjui.
Sugalvokite kiekvienas savo būdą, kaip padėti pasauliui įsimylėti save.
Pasidalinkite su manimi, kas nutiks po to.
Arba nesidalinkite, aš pati pamatysiu 
Inga Heron