O ar kada nors bandėte ateiti pas savo artimuosius laimingi?
⠀
JAU laimingi, o ne tam, kad iškeisti savo dideles ir mažas aukas į laimę, kurią jie gali jums padovanoti mainais…
⠀
Vis dažniau manau, kad daugybės santykių žlugimas atsiremia būtent į tai …
Į kolektyvinį įsitikinimą, kad kiti žmonės daro mus laimingus, o mes tiesiog turime to nusipelnyti …
Ir mes ateiname pas juos nelaimingi, visada laukiame, aukojamės neprašyti…
⠀
Ir jie arba visai nežino, ką su mumis tokiais daryti… arba jie atspindi mus savo nelaimėse, aukose ir lūkesčiuose…
⠀
Kas vyksta toliau?…
Nieko.Nieko kito, išskyrus tipinį pasipiktinimo, nuoskaudų kaupimą dėl to, kad negavau to, ko tikėtasi…Nieko, išskyrus pretenzijas…Nieko, išskyrus nuvertinimą…Nieko kito, išskyrus pretenzingus skambių nusivylimų žaidimus… pagal jau ne vienerius metus sklandančius erdvėje vienaląsčius užrašus: „palik tuos, kurie tave nuvylė, ir būk su tais, kurie tylėdami daro tave laimingais“…⠀
Tarsi kas nors būtų pasirašęs magišką sutartį dėl Nenuvylimo arba davęs tylos įžadą vardan to…
⠀
Deja…
⠀
Meilė nepriima žmogaus pusgaminių… ⠀
Tai abipusis apsikeitimas tuo, kuo kiekvienas iš mūsų prisipildėme savarankiškai…
⠀
O laiminga meilė yra tiems, kurie keičiasi laime… Dar tiksliau – brandžiu gebėjimu būti pirma su savimi, o tik paskui su kitu žmogumi…
⠀
Tai veikia ne tik meilėje, bet ir draugystėje, partnerystėje, tėvystėje …
⠀
Ir kiekvienas iš mūsų, net nesąmoningai, traukiasi prie tų, iš kurių kyla džiaugsmas, pasitikėjimas, ramus įvairių aplinkybių suvokimas, o ne amžinas bejėgiškumas, aktyvus savęs gailėjimasis ar lėtinis susierzinimas ir užgaidos…
⠀
Nepirkite laimės savo aukomis… Ateikite pas kitą jau būdami laimingi… ir jūsų laimė padvigubės…
Inga Heron
