Pakanka, apkaltinti kitą nepageidaujamu požiūriu į save, ir tai automatiškai padidina jūsų savigarbos ir reikšmingumo jausmą. Taip pat tai ir galimybė atrodyti ir jaustis geresniu ir teisingesniu prieš kitą.
Žmonės dažnai meistriškai atlieka nekaltos aukos vaidmenį, o jų protas paklusniai piešia prieš jų akis “skriaudiką”, į kurį yra įmanoma perkelti atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime.
Ar jie supranta, ką jie daro? Žinoma, ne. Žmonės kenčia nuo savo elgesio ir savo pasirinkto vaidmens. Ir nuoširdžiai nori tai pakeisti.
Jei patekote į tokias pinkles, svarbu suprasti, kad jums tai yra naudinga ir patogu taip gyventi. Juk patogu galvoti, kad nieko nuo jūsų nepriklauso.
Patogu nieko nekeisti, bet toliau skųstis dėl pasaulio, Dievo, vyriausybės ar artimųjų neteisingumo. Patogu jaustis nelaimingu, gailėti savęs ir norėti, kad kažkas jūsų pagailėtų.
Patogu ieškoti kaltų, pateisinant save. Patogu ir malonu save laikyti geresniu nei kiti.
Ir tikėti, kad gyvenimas būtinai nubaus jus įskaudinusius, o jūs būsite apdovanoti už savo kančias.
Tai patogu, bet … skausminga ir trumparegiška. Taip pat trumparegiška, kaip verkti nuo pykčio ir bejėgiškumo, kai kažkas jūsų gyvenime nutiko ne taip kaip norėjote.
su meile
Inga Heron