Ar kada nors jauteisi taip, lyg sėkmė žaidžia slėpynių su tavimi… ir jai sekasi žymiai geriau?
Tu ją vejiesi. Tu apie ją svajoji. Rašai dienoraštyje. Kalbiesi su savo kate apie savo tikslus. Net nusipirkai planuoklį su auksinėmis raidėmis „Aš – vadovas“…
O sėkmė?
Ji tave paliko greičiau nei tas vienas ex, kuris „nebuvo pasiruošęs rimtiems santykiams“. 
Ir štai milijono vertas klausimas – ir noriu, kad čia tikrai įsiklausytum:
Ar kada nors paklausei savęs… „O gal aš bijau sėkmės?“Skamba beprotiškai?
Bet leisk paaiškinti:
Dauguma žmonių nebijo nesėkmės. Jie ją tiek kartų kartojo, kad net priprato.
Ko jie iš tikrųjų bijo – tai kas nutiks, jeigu viskas pasiseks.
Nes sėkmė?
Tai ne tik šampano taurė ir motyvacinis grojaraštis.
Sėkmė reiškia atsakomybę.
Reiškia matomumą.
Reiškia, kad nebegali kaltinti nei kaimyno, nei praeities, nei horoskopo.
Žmonės sako, kad nori būti liūtais…
Bet tik tada, kai kažkas kitas medžioja, vadovauja ir riaumoja.
Klausyk:
Tu negimei tam, kad beveik pavyktų. Tu gimei tam, kad KEISTUM ribas. Liaukis slankiojęs apie savo potencialą, lyg jis tau bandytų įkąsti. Griebk jį už karčių ir skuosk į savo likimą. Baimė – tai tik susijaudinimas be kvėpavimo. Įkvėpk. Ir eik vis tiek.Sakai, sėkmė nuo tavęs bėga?
Ne, tirai ne.
Sėkmė sėdi sukryžiavusi kojas, žiūri tau į akis ir šypsosi:
„Laukiu. Ar jau baigei savim abejoti?“
Laikas pasivyti.
Laikas įeiti į savo galią.
Pirmyn!
Inga Heron
