Kai naujos galimybės beldžiasi į duris, daugelis iš mūsų tiesiog padidina televizoriaus garsą ir dar patogiau įsitaiso ant savo mylimos sofutės.
Dar ko!!! Juk šios galimybės atrodo kaip darbas arba išstumia mus iš savo komforto zonos, o mums to nereikia. Lengviau pasėdėti, pagulėti ar pažiūrėti kitų gyvenimus, tiesa?
Bet jei toks elgesys taps įpročiu, vieną dieną mes atsibusime giliame nusivylime, supratę, kad visoms trokštamoms galimybėms tiesiog neatvėrėme nei durų, nei lango. Sunkoka būti laimingu, jei neleidžiame geriems dalykams įvykti mūsų gyvenime.
Inga Heron