Šiame pasaulyje, kuriame mums nusišypsojo laimė gyventi, kiekvienas susitikimas ir atsitiktinė pažintis tarnauja konkrečiam tikslui.
Kartais mums reikia, kad žmonės mus pažadintų ir padėtų pakeisti mūsų gyvenimo kryptį; kartais tam, kad mus pralinksmintų ir primintų, kas esame šioje žemėje. O kartais tai yra tie, su kuriais susitinkame tik akimirką.
Ironiška, bet mums nereikia žinoti kiekvieno sutikto žmogaus paskirties mūsų gyvenime, tačiau turime išlikti atviri viskam, ką kiekviena nauja pažintis suteikia.
Kartais verta į visą pasaulį pažvelgti kaip į įvairiaspalvių siūlų pynę, kurioje kiekvienas siūlas atspindi susitikimą su konkrečiu asmeniu, galbūt dar net nesutiktu
Visas mūsų gyvenimas yra sąveika vienas su kitu. Ir nors šiuolaikinės technologijos, internetas ir socialiniai tinklai bando mus įtikinti, kad šią sąveiką galima sumažinti iki minimumo, kažkas galvoje pasikeičia, kai suprantame, kad viskas gyvenime vyksta neatsitiktinai.
Ne visi susitikimai turėtų būti ilgi: kartais jie gali trukti tik akimirką. Galbūt sulaikyti jus, kad nepatektumėte į avariją ar susitiktumėte su galima meile. Kartais Visata siunčia mums žmones tam, kad padėtų mums gyvenime, net jei jie netampa kažkuo svarbiu mums.
Ir nors mes to negalime numatyti, galime pasiruošti šiems gyvenimo netikėtumams.
✨Žmonės, kurie turėtų mus pažadinti
Tai yra tie, kurie ateina ilgam laikui. Kartais tai yra mūsų partneriai, sielos draugai. Tai yra tie, kurie visiškai keičia mūsų gyvenimą.
✨Žmonės, kurie padeda mums prisiminti, kas mes esame
Kartais gyvenimo eigoje pradedame prarasti save. Kasdienėje sumaištyje pamirštame, kuo norėjome tapti, apie ką svajojome (ir vis dar svajojame), kas esame iš tikrųjų. Mes tiesiog parduodame save suaugusiam ir atsakingam gyvenimui, pamiršdami, kokie esame iš tikrųjų. Ir tai net ne apie darbo vietą ar miestą gyvenimui, tai apie sielą ir vidinį požiūrį.
Ir yra žmonių, kurie ateina į mūsų gyvenimą, kad padėtų suprasti, kas mes esame, kad pradėtume būti savimi.
✨Žmonės, kurie svarbūs akimirkai.
Kai pradedame pokalbį su atsitiktiniu bendrakeleiviu ir negalime sustoti. Arba, kai tiesiog apsikeičiame šypsenomis su žmogumi, lipančiu laiptais priešinga kryptimi. Ir tai iš tikrųjų atrodo kažkoks nežemiškas ryšys, kuris tiesiog turėtų būti.
Tiesiog todėl, kad kažkas ilgai neužsibūna mūsų gyvenime, dar nereiškia, kad susitikimas su juo neturi prasmės ar tikslo. Viskas turi prasmę. Ir būtent šie nematomi siūlai, sujungiantys mus vienas su kitu, padaro gyvenimą šiame pasaulyje tokį neįtikėtinai nenuspėjamą, nes niekada nežinome, kada sutiksime tą, kuris įkvėps mus pakeisti savo gyvenimą
su meile
Inga Heron