Pakeitus savo požiūrį į gyvenimą, jūs išsilaisvinate nuo aukos sąmonės, keičiasi jūsų mąstymas, interesai.
Keičiasi ir jūsų santykiai su aplinka: su artimaisiais, draugais, pažįstamais.
Kai kuriems iš jūsų draugų ir pažįstamų bus įdomu kaip išsprendėte savo problemas, kreipsis patarimų, sieks pasikeisti sekdami jumis.
Kita aplinkos dalis – dažnai tai būna dauguma, nenorės keistis. Kai kurie jų savaime išnyks iš jūsų gyvenimo. Bus ir tokių, kurie norės ieškoti paramos jūsų veiduose, norės verkti jums ant peties ir tuo pat metu nieko nekeis savo gyvenime.
Svarbu netraukti jų paskui save, nesvarbu, kad ir labai norėtumėte, jog jūsų bičiulis taptų labiau pasitikintis ir laimingas. Tačiau ne visi yra pasirengę vardan to imtis veiksmų. Šiuo atveju tam, kad išsaugotumėte savo vidinę ašį vientisume, sukurkite asmenines ribas: nusistatykite temas, kuriomis norite / galite bendrauti ir kurios jūsų nedomina.
Jei suprantate, kad jūsų bičiulis ar pažįstamas nori tik skųstis, prašo pagalbos, bet nedaro nieko, ką jūs siūlote, aiškiai nurodykite, kad tam tikromis temomis jūs nekalbate: „Aš tau pasiūliau pagalbą, pasakiau, ką daryti šiuo klausimu neturiu daugiau ką pasakyti. Aš tave myliu, tikiu tavimi, bet prašau ir tu gerbk mane. “
Siūlydami pagalbą žmogui kuris jos nepriima, o gal net neklausia, jūs prisiimate jo problemas ant savęs, pradedate jaudintis dėl jo, tarytum gyventi už jį.
Nepaverskite savęs į „šiukšlių dėžę”, į kurią kiekvienas gali ateiti ir išpilti savo nepasitenkinimą gyvenimu.
Siūlykite paramą, siųskite ją iš širdies, jei matote, kad tai reikalinga, ir jei tai nesunaikina jūsų, bet neleiskite kitam žmogui paversti kiekvieno bendro pokalbio į psichoterapijos sesiją.
Bet kokie santykiai paremti tuo, kad abiems pusėms to reikia. Jei žmogus gauna naudos iš jų, būtų gerai, jog naudingi jie būtų ir kitam.
Čia esmė jūsų sprendime – nustoti energetiškai koncentruotis į kito žmogaus problemas. Jei taip darote, tai jums to reikia dėl kokios nors priežasties. Ir apie tai verta pamąstyti.
su meile
Inga Heron