Oho… Tu sėdi lovoje, mėnulio šviesa šoka ant sienų, ir galvoji: „Štai dabar, tarp 2 ir 3 valandos ryto, aš tapsiu visiškai kitas – zen meistras, mano energija tyra, o visi gyvenimo klausimai išspręsti tarsi mostelėjus magiška burtų lazdele.“ 
Leisk man tave nuvilti su meile: taip neveikia. 
Tikroji transformacija nevyksta tada, kai tyliai žiūri į lubas ir galvoji: „Rytoj aš jau būsiu kita versija savęs.“ Nėra stebuklingos nakties, kuri tave pakeistų. Transformacija – tai kasdienis, dažnai nelabai romantiškas, mažų žingsnelių darbas. Tai gali būti 10 minučių sąmoningo kvėpavimo, sąžiningas pokalbis su savimi arba drąsa pasakyti „ne“, nors širdis linksta pasakyti „taip“.
Ir štai juokas: kai kurie sako „Aš laukiu naktinės transformacijos…“ – o rytą vis dar valgo tą patį ledų indelį, tik su mažesniu sąžinės graužimu. 
Transformacija nėra drama tarp 2 ir 3 ryto. Ji prasideda tada, kai drąsiai žiūri į savo kasdienybę, priimi chaoso šokį ir sakai: „Taip, aš darau savo darbą – net jei tai tik arbatos užpylimas su meile.“ 
Tad kitą kartą, kai pagunda laukti naktinės transformacijos taps stipri – prisimink: tavo gyvenimas – čia ir dabar. Naktis tik padeda išsimiegoti. O tikras pokytis prasideda nuo pirmo įkvėpimo, pirmo veiksmo, pirmo juoko.
Ir jei viskas nepavyks – nors ir juokinga – tai taip pat dalis tavo transformacijos.
Inga Heron