Vieną verslininką ilgą laiką kankino nemiga. Jis galvojo, kad tai susiję su jo vienu verslu, kuriame dirbdamas jis miegodavo tik 2-3 kartus per parą po maždaug valandą laiko. Bet pasigilinus pasirodė, kad viskas prasidėjo kai jam buvo 4 metukai ir tėvai jį pirmą kartą paliko vieną namie miegoti ir patys išėjo pramogauti. Jis pasijuto labai nesaugus ir pradėjo ieškoti būdų išeiti iš namų. Tarp daugybės raktų jis sugebėjo atrasti namų raktą, atsirakino duris ir išėjo į naktinį miestą ieškoti tėvų.
Toje situacijoje užsimezgęs įsitikinimas, kad jis nėra saugus, lydėjo jį visą gyvenimą.
Transformavus šį įsitikinimą, susijusį su nesaugumu, problema dingo. Pirmą naktį, pasak vyro, miegas buvo „neblogas“, dar kelias naktis „geras“, o dabar jau – labai geras.
Ilgą laiką nešiota kančia baigėsi. Žmogus jau buvo pribrendęs skyryboms su savo kančia. Jos įvyko lengvai ir be didelių pastangų.
Kiek mūsų gyvenime yra skausmo, kančios, sielvarto, su kuriuo jau norėtume išsiskirti? Ir ar visada esame pasirengę tam?
Parašykite, su kuo jūs norėtumėte išsiskirti.
Vladas Sapranavičius