Žinai, ką iš tikro reiškia mandagusis „man viskas gerai“?
Tai kodas: „Aš verdu viduje kaip arbatinukas, bet apsimesiu, kad esu zen vienuolis, nes nenoriu, kad pamatytum garus.“ Ir nors širdis braška, tu ne apsisaugai – tu save apleidi. Uždedi spyną ant šventyklos, kuri šaukiasi šviesos.
Visi taip darėme. Kažkas paklausia: „Kaip laikaisi?“ Ir vietoj to, kad būtume tikri, užklijuojam emocinę izoliaciją ir sakom: „Man viskas gerai.“
Vertimas? „Aš pavargęs, supykęs, liūdnas, pasimetęs, išsekęs… bet užsidėsiu dirbtinę šypseną, kad neatrodyčiau „per prastas“ ar “ per geras“.
Bet štai tiesa: kiekvieną kartą, kai nutildai savo jausmus sakydamas „man viskas gerai“, tu netampi stiprus – tu lipdai savyje ugnikalnį. Ir atspėk? Ugnikalniai neužmiega amžinai. Vieną dieną sprogsta. Ir gražu nebūna.
Todėl, parašau, nustok tylėti. Nustok vaidinti emocinį mimą. Gyvenimas neskiria medalių už slopinimą. Tikroji jėga yra turėti drąsos pasakyti:„Šiandien man sunku.“
„Aš pykstu.“
„Aš jaučiuosi fantastiškai neįtikėtinai!“
„Man reikia palaikymo.“
Štai kur jėga: sakyti tiesą be atsiprašymų.
Ir, kai kitą kartą ant liežuvio galo užsikabins „man viskas gerai“ – pagauk jį. Pakeisk į kažką tikro. Net jeigu tai netvarkinga. O gal būtent todėl.
Tiesos bomba: žmonės nesijungia prie „gerai“. Jie jungiasi prie tikrumo. O tikrumas – tai tavo laisvė.
Inga Heron