Dabar nedaug kas pasikeitė. Visi, kas izoliuoti namuose nuo darbo ir žmonių, patiria panašų nesaugumo jausmą. Jei taip sėdėsime namie metus – pasibaigs pinigai, o kartu ir maistas.
Taip yra todėl, kad viskas sukuriama ryšyje su kitais žmonėmis. Nuo maisto iki laimės. Šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, vienam neišgyventi.
Viskas sukuriama ryšyje su kitais – idėjos, šeimos, vaikai, verslas ir t.t.Tai, kad mums niekas nereikalingas – tai tik iliuzija. Mes patys nemokame pasigaminti viso mums reikalingo maisto. Mums reikia bent kastuvo lysvei sukasti, o kastuvą gamina kiti žmonės. Bute turime elektrą, dujas, vandentiekį, kanalizaciją, o tuo irgi pasirūpina kiti žmonės. Patys vieni nesugebėsime ir būsto susiręsti, įskaitant dar ir tai, jog reikėtų ir statybines medžiagas patiems pasigaminti.
Daug gero į mūsų gyvenimą ateiną kitų žmonių dėka. Mes kuriame, dirbame, mokomės, tuokiamės, gimdome, varžomės, dalyvaujame ne vieni.
Pinigai irgi ateina per kitus žmonės. Bet kuris darbas sukurtas tam, kad pagerinti kitų žmonių gyvenimą.
Todėl svarbu vertinti ir būti dėkingiems už tai, ką kiti sukuria dėl mūsų.
Dabar mes esame labai dėkingi medikams už jų dedamas ypatingas pastangas. O kaip komunalinių paslaugų teikėjai, kurie sukuria mums karališką komfortą? O maisto tiekėjai? O šeimos nariai teikiantys palaikymą, jaukumą?
Ar išreiškėte jiems dėkingumą?
Siūlau tiesiog dabar užsimerkti ir pagalvoti, kas mums pagelbėjo šią savaitę bei mintimis jiems padėkoti. Šeimai, valytojams, maisto tiekėjams, kurjeriams, vairuotojams, komunalininkams ir t.t.
Ar jaučiate kaip aplink jus daugėja šviesos?
Ar jaučiate ryšį su kitais, kurie jums dėkingi?
Gera?
Tai prisiminkite, kad dar galite išreikšti dėkingumą paspausdami „Patinka“ ir palikdami komentarą 
Vladas Sapranavičius