fbpx

LYGINIMAS. AŠ IR KITI. KELIAS Į SĖKMĘ?

lyginimas
– Pažiūrėk, kaip plastiškai Greta šoka, kokie jos sukiniai. O tu kaip stagaras ant ledo, pasistenk.
– Simas visada padeda mamai, o tu?
– Kokia graži tavo sesuo. Bet tu už tai protinga.
– Ech, tavo brolis tai tikra dievo dovana mums…
Kiek valandų konsultacijų, terapijų reikia, kad pašalintume šį įprotį lyginti, motyvuoti veiksmui per tai.
Taip, žinoma, tai suformuota vaikystėje. Ir visiškai nesvarbu, jog tas gyvenimo etapas jau seniai baigėsi, jog izoliavomės nuo žmonių kurie mus išmokė pasilyginimo, ir augimo bei motyvavimo savęs per jį. Galvoje ir šiandien verda kova, tyliai skamba tėvų, mokytojų, draugų balsai ir neleidžia atsipalaiduoti, priimti bei atverti tikruosius savo gebėjimus.
Pasąmonei, pasirodo, vaikystės Greta, Simas, sesuos Urtė ar brolis Herkus iki šiol kažkuo geresni. Ir tęsiasi visa tai mūsų mintyse ar žodžiuose tik per kitus vardus:
– Jonas visada nuplauna savo žmonai mašiną, o tu niekada.
– Pažiūrėk, kokį kailiūzą katiną Aro šeima įsigijo, ir vis tiek pas juos švaru, o pas mus niekaip.
– Klasiokė jau disertaciją apsigynė, o tu vis dar su vaikais liūliuojiesi mokslų nebaigusi.
– Nevažiuosiu į kurso susitikimą, nes nieko nepasiekiau – tik vaikai, namai ir nuolatinės komandiruotės darbe.
Problema ta, kad kai tik pradedame lyginti save su kitais, demonstruoti kad esame už kažką geresni, ar guostis kad už kažką menkesni jau pralaimėjome.
Kiekvienas žmogus yra unikalus. Ir yra dalykų, kuriuos jis tikrai daro geriau nei kiti šalia esantys. Žinoma, ne viską.
Bet mes priprantame prie savo unikalumo – tai įprasta. Mūsų prigimtinė dovana yra nuvertinama. Juk ji yra ir niekur nedings.
Mes įpratome lyginti save su kitais, pamiršdami kuo mes skiriamės:
Emilija nuostabiai piešia, Pijus yra super programuotojas, Jurgita tokia švelni, jos erdvėj turbūt bet kuris vaikas nurimsta, Aušrinė yra nuostabi šeimininkė, Dovydas gerai remontuoja mašinas, Tomas puikus pardavėjas ir t. t. be galo.
Sėkmingi žmonės nelygina savęs su kitais.
Jie kuria, nebando mėgdžioti ar kopijuoti, jie ieško savo, kažko naujo. Jiems nereikia nieko nugalėti. Jie daro tai, kas jiems patinka ir geriausiai pavyksta.
Galima ir verta mokytis iš kitų, perimti jų žinias ir patirtį. Bet lyginti – beprasmiška, nes visada galite rasti kažką tokio, kur bet kuris kitas žmogus bus geresnis.
Gali prireikti daug teta konsultacijų valandų, kad pagaliau ateitų supratimas, jog norint būti išties sėkmingu, būtina atsisakyti konkurencijos ir rasti savo nišą, savo būdą gyventi, kurti, savo ir niekam kitam neprilygstantį kelią.
Ir tada viskas pradės pavykti, atsivers netikėtos galimybės, sutiksite reikalingus žmones.
Tai bus tik jūsų unikalus kelias, kuriuo eisite geriausiai!
Norite jį suvokti, dar giliau atverti? ThetaHealing kursas „Gyvenimo žaidimas“ būtent apie tai. Susimatome?
💞Inga Heron

UŽSISAKYTI NAUJIENLAIŠKĮ