Kartais protu sunku ar net neįmanoma numatyti, kokie pasąmoniniai įsitikinimai mus labiausiai stabdo, temdo laimę ir džiaugsmą. Todėl net ir tūlas teta praktikas šokinėja nuo vienos temos prie kitos, nes visur yra kažką paspręsti.
O kaip norisi atrasti tokius blokus, kuriuos išlaisvinus, ženkliai pagerėja savijauta, labiau savimi pasitikime ir gyvenime atsiranda daugiau spalvų!
Klientams kartais pasiūlau pasiklausti Visatos, kokia tema dabar aktualiausia ir kas duos didžiausią postūmį? Ir dažnai tai būna net labai netikėta tema. Pvz. giminė arba mokykla. Kažkas, kas žmogų galbūt stipriai traumavo vaikystėje.
Patyręs teta praktikas pabus tarpininku ir paklaus Visatos, kokia jums tema svarbiausia.
Tarkime, pradirbus su gimine, klientei atsivėrė nauji jausmai, gyvenimas tavo ryškesnis ir spalvingesnis.
Su kita mergina dirbome su jos darbiniais iššūkiais, bet neregima ranka mus netikėtai nukreipė pradirbti su jos santykiu su mokykla.
Pateikiu jos įspūdžius po sesijos:
„Po konsultacijos savaitgalis buvo nuostabus – buvau su šeima, užsiėmėme maloniais dalykais, leidome sau atsipalaiduoti (įprastai šeimoje yra pilna dalykų, kuriuos ištisai REIKIA atlikti). Jautėsi lengvumas tiek bendraujant (neberinkau žodžių, nebijojau sakyti ką galvoju), tiek fizine prasme – atsirado lengvumas pečių juostoje. Taip pat labai pagerėjo miego kokybė – įprastai kiekvieną naktį “gyvendavau” papildomą gyvenimą tačiau dabar per savaitę pasitaikė tik vienas sapnas. Miegoti nors ir anksčiau labai mėgdavau, bet dabar tai tapo didesnis malonumas – po miego nebeskauda pečių, kas dažnai pasitaikydavo.
Anksčiau beveik visą laiką galvojau apie praeitį (galvodavau, ką ir kodėl padariau ne taip, kodėl dabar taip prastai jaučiuosi), taip pat jaučiau didelį poreikį ir įsipareigojimą šitą blogą jausmą panaikinti, taigi kurdavau scenarijus “o kas būtų“, jei daryčiau vieną ar kitą dalyką ir kaip tada jaučiausi…
Dabar pasidarė visai gerai gyventi ir dabartyje…😅
Mokausi iš naujo gyventi su žinojimu kad viskas yra gerai, gražu, lengva, pozityvu, viskas einasi lengvai, visi mane priima, aš visus priimu ir aš galiu savęs neriboti. Skirtumas nuo prieš tai buvusių pojūčių skyrėsi tiek daug ir jaučiausi taip gerai, kad net kilo mintis “ar tikrai gali taip būti”? 😃 (Šitą pojūtį, kaip jau minėjau prislopino ant mano didžiojo kojos piršto nukritusi molinė kepimo forma, kuri gražino mane „ant žemės“… 😅) Ir dar keletas pasikeitusių dalykų:
daug pozityvesnis mąstymas (natūralus, su daug mažiau pastangų mąstyti teigiamai)
daug ką darau su tikrai daug mažiau kančios
daug mažiau minčių, kad nepasiseks, nepavyks
manau, padidėjo pasitikėjimas savimi, nes kartais lepteliu, kokį komentarą apie savo sugebėjimus ir tik po to pagalvoju „ar čia aš taip galėjau pasakyti? 😃“
viskas gaunasi greičiau, paprasčiau
taip pat, kokį darbą atlikus (kad ir smulkų) pasidžiaugiu savimi, jog gerai tai atlikau 
smagu su savimi 😊 tiesiog būti 😊atsirado vidinės ramybės zona
darbe problemos pačios išsisprendžia – anksčiau rašydavau laiškus, skambindavau ir ieškodavau atsakymų, o dabar visa tai tiesiog išaiškėja kokiu kitu paprastu būdu, prie kurio aš daug mažiau prisidedu 😊
smarkiai sumažėjo panika dėl klimato atšilimo
smarkiai sumažėjo kitos įvairios baimės – dėl ateities, dėl to ką žmonės pagalvos…
aš labai nemėgstu anksti keltis, bet pastaruoju metu atsikėlus ryte yra ir šviesesnių minčių
atliekant jogos asanas, kūnas pasidarė lengvesnis, labiau gebantis atsipalaiduoti, „jaukesnis“
Taip pat esu linksmesnė, prisiminiau, kaip man patinka juoktis ir juokauti savo keistais juokeliais 😃 (bet čia gal prisidėjo širdies daina? 😊) “
Linkiu laimę atrasti lengvai!