– Kodėl žmonės tokie kvaili?, – nuleidęs sparnus, sudejavo jaunasis angelas.
– Jie nėra kvaili. Jie taip elgiasi iš baimės.
– O ko jie bijo?, – mataruodamas kojomis ant saulės nutvieksto debesėlio klausinėjo jaunėlis.
– Jie bijo visko:
💥kad nebus mylimi ir kad per daug mylės;
💥bijo mirti, gyventi, maisto trūkumo;
💥kad juos įžeis ar apvogs.
💥Jie bijo net to, ko neturi, pvz.: pinigų, ramybės, juoko, linksmumo.
💥 Bijo kažkieno pranašumo.
💥 Vienatvės ir kitų žmonių draugijos.
💥 Pajuokos ir atstūmimo.
💥 Bijo nesėkmių.
💥 O dažnai net sėkmės.
💥 Žmonės bijo tų, kurie nebijo, kurie drąsūs.
💥 O svarbiausia – vienas kito.
– Taigi ką jie daro su šia puokšte??!!
– Baimė gali priversti žmogų daryti dalykus, kuriuose visiškai nėra tikrosios Meilės. Tačiau vedini šio jausmo jie mokosi drąsos, svajoti kad kada nors bus kitaip, kad kada nors jie pasakys tiesą, ir dar daug ko… Baimė netgi sugeba visiškai atimti sveiką protą. Lašas po lašo baimė išstumia meilę iš žmogaus gyvenimo, palikdama tik pyktį, kuris vėliau virsta neapykanta. Ir visa tai susiveda į meilės, kuri maitina Visatą ir visa, kas joje yra, stoką. Trūkstant Meilės, sužydi chaosas, neapykanta, pyktis ir baimė. Tai kuria tą pasaulį, kurį tu dabar matai, taip jie net sukuria menamą, dirbtinę ramybę, džiaugsmą, pasitenkinimą, pasitikėjimą ir gausą.
– Tai kur yra visa tikroji Meilė, ir kodėl žmonės nemoka jos atrasti?
– Meilė, ji yra kiekvieno žmogaus viduje ir tik laukia, kol bus paleista į išorę. Kiekvienas žmogus moka ir žino kaip pamatyti ir priimti ją bei džiaugsmą, bet bijo. Ir, svarbiausia, netiki, kad gali išgyventi gyvendamas tikrajame džiaugsme ir meilėje. Jie įsitikinę, kad gyvenimas ir darbas turi būti sunkus, įtemptas, kupinas streso ir konkurencijos.
– Gal jau metas pakviesti juos pokyčiams?
– Pabandom… jau netrukus Teta klube on-line kurse „Metas skyryboms“??
su meile
Inga Heron