fbpx

Kodėl neverta lyginti savęs su kažkuo, išskyrus save?

nelyginkime
Gyvename lyginimo kultūroje:
– Kaimynai turi prabangų mėlynakį katiną ir automobilį, bet aš net neturiu jokio katino.
– Aš nusipirkau automobilį, bet jis nėra pakankamai kietas, palyginti su mano kolegos automobiliu.
– Aš nusipirkau gana šaunų automobilį, bet neturiu pakankamai pinigų įmantriai namų kino sistemai.
– Man netrukus sukaks 30, bet mama norėtų, kad uždirbčiau tris kartus daugiau nei jos draugės sūnus, nes nepatogu ir gėda, kad žmonės apie mane pasakys – nevykėlis.”
Skamba pažįstamai? Na, bent jau iš dalies.
Mes nuolat stengiamės lyginti savo gyvenimo kokybę su kieno nors kito. Savo garderobą moterys lygina su draugių ir konkurenčių. Vyrai savo automobilius lygina su „ratais, kuriuos neseniai įsigijo viršininkas“. Startuoliai lygina savo projektą su konkurentų. Žurnalistai savo provincijos leidinį lygina su žinomo visoje šalyje oligarcho laikraščiu. Net vaikai trepsi kojomis ir verkia, nes jiems nebuvo nupirktas tas pats žaislas, kurį jau turi darželio draugas. Vaikams, beje, atleistinas lyginimas: jie sužino apie aplinkinį pasaulį lygindami save su juo. Bet kas nutiko daugumai suaugusių, kad negali nustoti žaisti lyginimų ir konkurencijos su kuo nors kitu žaidimų, net kai jau seniai yra išaugę iš vaikystės?
Pažvelkite į veidrodį. Prisiminkite, kas jūs buvote ir ką galėjote padaryti prieš 10 metų. prieš 5 metus. Vos prieš metus. Kas jumyse pasikeitė į blogąją pusę? O kas į gerąją? Tiesa, juk buvo daugiau gerų nei pilkų ir sunkių dienų? Kam lyginti save su kažkuo kitu, jei gyvenate savo, o ne kito gyvenimą? Jūs nežinote, ar žolė tikrai yra žalesnė kitapus gatvės (ir kokia kaina pasiekiama ši akivaizdi lyginamoji sėkmė). Tačiau tikrai galite įvertinti tai, ką galėjote pakeisti savyje. Nesvarbu, kas tai yra: metėte rūkyti, išmokote siuvinėti, bėgote maratoną ar tiesiog sugebėjote įvykdyti pažadą laiku, ko nebūtumėte padarę prieš porą metų. Jūs paaugote (ne amžiaus prasme, o savo įgūdžiais, valios jėga, ramybe, sugebėjimu išsikelti tikslus ir jų pasiekti). Pagirkite save už šį augimą.
Nepamirškite palyginti savęs dabartyje su savimi praeityje. Pagalvokite, ką vis dar darote ne taip, kaip norėtumėte patys sau. Elkitės taip, kad pakeistumėte tai, kas vyksta į harmoniją ir santaiką su savimi.
Būkite dėkingi sau, kad pasikeitėte. Būkite dėkingi sau už neigiamą patirtį ne mažiau, kaip ir už teigiamą. Juk ši patirtis, išmokė jus, kad jūs patys esate tiek savo pergalių, tiek pralaimėjimų šaltinis.
Ką duoda lyginimas savęs su kuo nors kitu, kuris yra sėkmingesnis, sveikesnis, turtingesnis, drąsesnis, piktesnis ar ciniškesnis nei jūs? Nusivylimą, pyktį, depresiją, susierzinimą ar paglostantį savimeilę nusiraminimą: bet juk aš ne toks jau blogas, esu tikrai geresnis už juos, – ar esate tikri, kad jūsų gyvenime trūksta būtent šių jausmų? Nei stresas, nei negatyvumas, nei puikybė nepadaro jūsų geresniu ir niekaip neprisideda prie didelių ar mažų tikslų pasiekimo.
Palyginę save su savimi prieš 2-3-4-5-10 metų pamatysite, kad daug kas jumyse pasikeitė į gerąją pusę. Kad atsikratėte iliuzijų ir išmokote išsikelti realius tikslus. Kad nesate naivūs, o tiesiog pasiruošę tam tikriems veiksmams ir žodžiams. Kad net kažką realizavote. Ir pora jūsų mažų pergalių jums yra kur kas šaunesnės nei viena grandiozinė sėkmė, kuri galėtų būti, jei taptumėte tuo, su kuo esate įpratę lyginti save.
Įkvėpimo ir motyvacijos šaltinis slypi jumyse. Nei religija, nei pinigai, nei politika, nei valdžia, nei titulai – pareigos – antpečiai – medaliai, kuriuos į rankas įteikė kažkas kitas, nepadarys jūsų geresniu, švelnesniu, taikesniu. Tai galite padaryti tik jūs patys.
💕 Inga Heron

UŽSISAKYTI NAUJIENLAIŠKĮ