Kodėl kenčiate “terorizuojančius” santykius su tėvais?
Yra keletas rimtų priežasčių, kodėl tokios situacijos egzistuoja jūsų gyvenime. Ir visos jos yra susijusios su jumis asmeniškai, o ne su jūsų tėvais.
Prisiminkite: tėvai elgiasi ir elgsis taip, kaip nori ir kaip moka.
Kitas klausimas, kodėl jūs leidžiate elgtis su jumis tokiu būdu?
Pažvelkime į tai.
1. Esate priklausomi nuo savo tėvų finansinės paramos ar gyvenate su jais ar jų būste.
Jei esate vyresnis nei 21 metai ir vis dar gyvenate su savo tėvais arba jų sąskaita, nieko nuostabaus jog kyla konfliktai. Stresas ir pyktis yra natūralūs požymiai vedantys į jūsų atsiskyrimą nuo jų ir savarankiškumą (net jei jūs to nesuprantate). Pasąmonėje dažnai su tuo būna daug susijusių įsitikinimų, kurie susiję su tuo, kuo blogiau su jumis elgiasi tėvai, tuo jums geriau. Gal jie jus prispaus tiek, kad jūs, pagaliau, prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą?
2. Jūs laikotės “visuomenės tradicijų”
Mūsų visuomenėje yra nerašytos taisyklės – “Vyresni visada teisūs, turime jų klausytis” ir “Vaikai tėvams skolingi tiek, kad neįmanoma išsimokėti”. Tai ateina iš šimtmečių gilumos ir palaikoma knygomis, filmais, religija, socialinėmis normomis. Dabar šios nuostatos jau seniai nėra aktualios, tačiau daugelio pasąmonėje jos vis dar yra įrašytos. Tam, kad sužinotumėte ar jumyse jos yra atsakykite sau kaip elgiatės, jei jūsų mama jus kritikuoja kitų giminaičių akivaizdoje? Jūs, nors ir šiek tiek įsižeidžiate, manote, kad tai apskritai yra normalu. Tai rodo, jog jumyse tikrai slypi “vyresniųjų teisumo” nuostatos. O jei jūsų pasąmonėje slypi tėvams “nesumokėtos skolos” paradigma, visada susidursite dar ir su finansinėmis problemomis ir gyvensite kaltės jausme.
3. Jumyse veikia vaikiškos nuostatos
Gana lengvai galime susidoroti su visuomenės tradicijomis, tačiau daug sunkiau – su jūsų vaikystės patirtimi. Tuo laikotarpiu tėvai dažnai suvokiami kaip besąlygiškos valdžios autoritetai. Gal jūsų pasąmonė vis dar taip pat mano?
Sunkiausias dalykas yra, jei jūsų pasąmonėje glūdi įsitikinimas “tėvai visada nori gero”.
Vaikystėje, kai jie atitraukdavo nuo rozetės, galbūt taip ir buvo. Bet dabar šis požiūris apsivertė taip, kad jūs:
- abejojate savo sprendimais
- kenčiate nuo kritikos ir netgi įžeidimų
- esate pasiruošę atsisakyti savo tiesos tėvų nuomonės labui
– nes juk jie “nori gero” …
4. Jūs bijote prarasti meilę ir ryšius su savo tėvais
Kažkuriuo momentu jūsų vaikystėje užsimezgė logiška grandis: “Jei aš nuvilsiu savo mamą ar tėtį, jie manęs nemylės ir atstums, paliks”. Deja, galbūt ir tėvai taip sakė (ir dabar sako), norėdami, kad jūs paklustumėte jų norams. Su tokiomis nuostatomis tenka padirbėti, kartais ir ilgokai. Prisiminkite svarbią taisyklę: jei jūsų šeimoje yra meilė, nedideli konfliktai ir nuoskaudos negali jos sunaikinti. Tačiau, jei meilės beveik nėra (tai taip pat, deja, atsitinka) – net jūsų “tobulas elgesys” nepadarys įtakos jos atsiradimui.
5. Jūs patys smerkiate ir nepriimate savo tėvų
Atminkite, kad žmonių požiūris į jus dažnai “atspindi” jūsų požiūrį į juos.
Pripažinkite sau:
- Ar tikrai nesmerkiate savo tėvų?
- Ar manote, kad jų gyvenimo būdas ir vertybės yra juokingos ir neteisingos?
- Galbūt jūs vis dar negalite jiems atleisti už praeitį?
- Ar manote, kad jūs kaip “dvasingas žmogus”, esate labiau žinantis ir teisus nei jūsų “neišsivystę” tėvai?
Net jei atvirai neišreikiate viso to, bet tik galvojote apie tai savyje, tai vis tiek veikia. Ir nenuostabu, kad iš tėvų vis sulaukiate jus atspindinčio elgesio.
Inga G. S. Heron