Besimėgaujant vakarėjančiu jūros vaizdu netikėtai tapau šalia prisėdusių ant suolelio iš pažiūros solidžiai apsirengusių besišnekučiuojančių nepažįstamųjų diskusijos dalimi:
– …Koks aš vargšas…
– O kaip man nesiseka..
– Kažin kodėl taip…?
– Ar tikrai jau taip blogai? – įsiterpiu
– O, taip: ir tą ir aną praradau, ir mokesčiai užspaudė…, – uoliai įtikinėja mane abu.
– Gal verta pasimokyti duoti?
– Tai kad aš nieko neturiu.
– Ir aš neturiu ką duoti, – priduria kitas pašnekovas.
– Kaip ir kiekvienas žmogus šioje nuostabioje planetoje tikrai turite keletą dalykų:
veidą, kuris gali šypsotis; balsą, jis gali pagirti arba nuraminti; širdį: ji gali būti atvira kitiems; akis, kurios gali su gerumu žiūrėti į kitus; rankas, kurios gali būti naudingos padedant kitiems.Taigi jūs tikrai nesate vargšai. Galime maudytis milijonuose pinigų, tačiau būti uždarom širdim, akli ir bejausmiai. Dvasios skurdas yra tikrasis skurdas. Nusišypsokite…
Inga Heron
