Aš myliu. Labai.
Myliu, branginu ir nuoširdžiai žaviuosi, nes paprasta ne tada, kai tampi vienaląsčiu ir ne tada, kai patogu, kaip su daug kartų išgręžta grindų šluoste.
Pasiekti paprastumą santykiuose su kitu žmogumi yra tas pats, kas įgyti tokį meistriškumo laipsnį, kai viskas tampa aišku be minčių ar veiksmų netvarkos, specialiųjų efektų, atitraukiančių manevrų ir suktų scenarijų…
Tačiau kai kuriems būti paprastu, skaidriu ir sąžiningamu yra daug sudėtingiau, nei be galo skleisti miglą, vaidinti dideles dramas, ieškoti priežasčių vis detalesniems pasiaiškinimams, nesugebėti vesti tiesioginio dialogo, įrašinėti savo mintis kažkieno galvoje, prisigalvoti, primesti savo nuotaikas…
Sudėtingumas, kaip taisyklė, misitfikuojamas esant nestabiliam ir žemam savęs suvokimui, kai atrodo, tarsi užsitarnauti palankumą to, kuris veda įmantriais labirintais ir ženkliai iškeldamas save aukščiau, yra didelis atlygis.
Paprasta – tada, kai tave priima toks koks esi, o ne pastato į eilę galimybe būti priimtu, jei pasitaisi.
Paprasta – kai patiki tau savo jausmus ir būna pasiruošę priimti tavo pasitikėjimą.
Paprasta, kai tiesiog paprasta:
Tiesiog tiesiai paklausti,
Tiesiog tiesiai be užuolankų pripažinti kažkokią klaidą,
Tiesiog gauti atsakymus į savo klausimus,
Tiesiog gerbti,
Tiesiog neišduoti, nevedžioti už nosies,
Tiesiog sakyti tiesą,
Tiesiog paprašyti atleidimo,
Tiesiog būti natūraliu,
Tiesiog prisiimti atsakomybę ir tęsėti pažadus…
Tiesiog mylėti, o ne nuolat spėlioti ar burti kokios nuomonės kažkas apie tave.. visada užkliūvant už chroniško nepasitenkinimo susiraukusiame veide… visada vėl ieškant, kuo esi kaltas… visada aiškinantis ir teisinantis… ir visada laukiant kaip apdovanojimo kažkokio ženklo, kada iki tavęs nusileis ant pjedestalo pastatytas Sudėtingunas, su kuriuo, sakoma, nuolat įdomu 
Man – ne.
Labai seniai išaugau.
Išaugau iki paprastumo. Ir aš nenoriu grįžti…
Linkiu ir jums to paties.
Inga Heron