Vis dažniau nudžiungu, jog mane supančioje erdvėje netgi rodos atsitiktiniai gatvės praeiviai susiduria su tuo įstabiu momentu: akimirka kai supranti, kad garsus vardas, antpečiai ir jų pasekoje nešama „sėkmė“ netokia jau ir svarbi. Svarbu tik tai, kaip pragyvenome ir išgyvenome kiekvieną savo gyvenimo akimirką.
Ar buvome ir esame laimingi, ar mėgavomės ir mėgaujamės buvimu čia Žemės planetoje, ar gerbiame ir puoselėjame jos subtilų grožį?
Ar džiaugiamės smulkmenomis?
Maudydamiesi duše, gurkšnodami arbatą, šluostydami dulkes, sodindami medžius, vaikščiodami parke, šnekučiuodamiesi su draugais, tylėdami mylimojo ar mylimosios glėbyje, žvelgdami į žvaigždėtą dangų ir klausydami paukščių čiulbėjimo, ar tokiomis akimirkomis patiriame laimę, pilnatvę?
Ar kiekviena mūsų gyvenimo akimirka buvo ir yra nušviesta taikos spinduliais, spindi susižavėjimu, rimtimi?
Štai kas man yra svarbu.
O jums?
Inga Heron
